Lietuvos banke buvo nagrinėta situacija, kai į draudiką kreipėsi vartotojas, prašydamas išmokėti jam draudimo išmoką dėl apdrausto mobilaus ryšio telefono vagystės. Draudikas tokį draudėjo reikalavimą atmetė, remdamasis tuo, kad vartotojo deklaruotas įvykis – vagystė, atitiko įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju kriterijus, kadangi mobilaus ryšio telefonas buvo pavogtas be įsibrovimo ar plėšimo požymių. Vartotojas pažymėjo, kad jis sudarant draudimo sutartį nebuvo supažindintas su standartinėmis sutarties sąlygomis. Nors draudikas ir bandė gintis, kad sutarties sudarymo metu vartotojui buvo įteikta draudimo taisyklių kopija, be to šios taisyklės buvo paskelbtas draudiko internetiniame puslapyje, tačiau Lietuvos banko sprendimas nebuvo draudiko naudai. Lietuvos bankas pažymėjo - sutartis buvo sudaryta tarp mobiliojo ryšio telefono pardavėjo ir draudiko, draudėjas, neturėjo jokių galimybių daryti įtakos tokios draudimo sutarties turiniui bei apimčiai, todėl prieš sudarant pirkinio draudimo sutartį vartotojas turėjo būti informuotas apie sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos apimtį. Pareiga įrodyti, kad standartinės draudimo sutarties sąlygos yra tinkamai atskleistos, tenka draudikui, todėl draudikas, privalo turėti įrodymus, neabejotinai patvirtinančius, kad jis šią pareigą įvykdė.

Tokiu atveju, darytina išvada, kad jeigu esate sudarę mobilaus ryšio telefono draudimą ir telefonas yra iš jūsų pavagiamas be įsibrovimo ar plėšimo požymių, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Ir tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jums buvo žinoma, kad tokie atvejai laikytini nedraudiminiais, gali atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Pabrėžtina, kad įrodinėjimo pareiga tenka draudikui.