Dviratininko draudimas | Draudi
<< Atgal

2017.12.27.

Dviratininko draudimas

Šiais laikas dviratis kaip susisiekimo priemonė vis labiau populiarėja Lietuvoje. Vieni renkasi su dviračiais važiuoti iki darbo, kiti jais važinėjasi laisvalaikiu, o treti renkasi keliones dviračiu. Deja, važinėjant dviračiu, kyla didesnė rizika susižaloti ar sužaloti kitus, taip pat dviratis dažnai tampa vagystės objektu. Dėl tokių įvykių asmuo patiria papildomų išlaidų, tačiau nuo jų irgi galima apsisaugoti apsidraudžiant dviratininko draudimu, kurį kaip atskirą draudimo rūšį siūlo „Ergo“ draudimo bendrovė.  

Kokie asmenys gali būti draudžiami ir kur galioja draudimo apsauga?

Pagal dviratininko draudimą asmenys draudžiami nuo 12 metų. Atskiru asmens ir draudimo bendrovės  susitarimu, draudimo apsauga gali būti suteikiama ir apdraustojo asmens šeimos nariams (sutuoktinis ar bendrai gyvenantis ir siejamas bendro ūkio ne mažiau kaip vienerius metus asmuo (sugyventinis), nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), nepilnamečiai rūpintiniai ir globotiniai) naudojantis tik apdraustuoju dviračiu.

Draudimas galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau pagal atskirą susitarimą, draudimo apsauga gali būti suteikta geografinės Europos teritorijoje draudimo sutartyje nurodytam laikotarpiui. Tai ypač patogu mėgstantiems keliones dviračiu.

Nuo kokių rizikų draudžia ir kokie nuostoliai atlyginami?

  • Dviračio vagystė. 

Draudimo objektas yra dviratis, tačiau draudimo bendrovės suteikia galimybę kartu su dviračiu apdrausti kitas dviračio dalis ir objektus, nurodytus draudimo sutartyje.

Draudimo išmoka mokama šiais atvejais: 

1) dviratis ir / ar kartu apdraustos dviračio dalys ir objektai pavagiami neteisėtai įsilaužus į užrakintas patalpas, kur laikomas dviratis arba laikinai jį palikus prirakintą spyna ar užraktu prie stacionaraus objekto;

2) dviratis pavagiamas apiplėšimo metu, kai Jūsų atžvilgiu panaudoti prievartos veiksmai.

Atkreiptinas dėmesys, kad dviračio dingimas iš patalpos dar nėra vagystės įrodymas, nebent buvo įsilaužta su iš Jūsų apiplėšimo metu atimtu raktu ir apie vagystės faktą per 24 val. buvo pranešta policijai.

Dažniausiai draudimo bendrovės dviračius draudžia rinkos verte, tačiau pagal „Ergo“ siūlomą dviratininko draudimą dviratis ar kitos apdraustos dviračio dalys ir objektai draudžiami:

  • ne senesni kaip 7 metų atkuriamąja verte (išlaidos naujo, tokios pat paskirties, rūšies, tipo, kokybės, galios ar analogiškų techninių parametrų turėto turto įsigijimui);
  • senesni kaip 7 metų likutine verte (dviračio vertė draudžiamojo įvykio dieną sudaro 30 % tokio turto atkuriamosios vertės).

Jeigu atgavote dviratį, draudimo bendrovei privalote grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. 

  • Dviračio sugadinimas.

Atlyginama tuo atveju, kai dviratis buvo transportuojamas automobiliu, autobusu ar traukiniu pritvirtinus specialiais laikikliais, skirtais dviračių transportavimui ir laikantis dviračio gabenimui numatytų reikalavimų, taip pat, kai dviratis sugadinamas autoįvykio metu, kai autoįvykis įvyksta dėl Jūsų ar kito apdraustojo kaltės. 

  • Nelaimingas atsitikimas važiuojant dviračiu. 

Draudimo apsauga gali būti suteikta mirties, neįgalumo, kaulų lūžių ir laikino neįgalumo atvejais. Taip pat galima susitarti dėl medicininių išlaidų, kurias patyrėte dėl Jūsų nelaimingo atsitikimo, atlyginimo.

Neįgalumo, kaulų lūžių ir laikino neįgalumo atvejais draudimo išmoka išmokama pagal procentinę dalį nuo  pasirinktos Jūsų draudimo sumos. 

Jeigu pasirinkote medicininių išlaidų atlyginimą, draudimo bendrovė įsipareigoja atlyginti išlaidas už:

  • reabilitaciją, galūnių, sąnarių, organų protezavimą, protezų ir ortopedijos techninių priemonių įsigijimą, jeigu šios išlaidos nėra kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ar savanoriškojo sveikatos draudimo lėšų arba yra kompensuojamos tik iš dalies;
  • reabilitacijos išlaidas sudaro apdraustojo sumokėtos pinigų sumos už šias medicinos paslaugas: fizioterapijos procedūras, kineziterapijos užsiėmimus ir 10 masažo seansų. Draudimo išmoka dėl  šių išvardintų išlaidų negali viršyti 6000 Eur.
  • neįgaliojo vežimėlio nuomą ar įsigijimą, draudimo išmoka negali viršyti 200 Eur.
  • kosmetinę plastinę operaciją, skirtą kosmetiniams defektams ar subjaurojimams bet kurioje asmens kūno vietoje pašalinti, jeigu šią operaciją buvo būtina atlikti dėl nelaimingo atsitikimo, draudimo išmoka negali viršyti 3000 Eur.

Tačiau draudimo bendrovės neatlygina išlaidų, jeigu nelaimingas atsitikimas įvyko dėl psichinių reakcijų (afekto būklėje) nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasties, dėl lėtinių, įgimtų ar degeneracinių ligų, apdraustajam dalyvaujant bet kokiose oficialiai organizuojamose sportinėse varžybose ir treniruotėse, asmeniui ekstremaliai pramogaujant (BMX ir pan., apie ekstremalaus sporto draudimą skaitykite straipsnyje Kaip nesuklysti apsidraudžiant ekstremalaus sporto ir pramogų metu?“) ir t.t.

Svarbu įdėmiai susipažinti su nedraudžiamųjų įvykių sąrašu, nes draudimo bendrovės numato daug atvejų kada draudimo išmoka nelaimingo atsitikimo atveju nebus išmokama.

  • Jūsų kaip dviratininko civilinės atsakomybės draudimas

Atlyginamos išlaidos už padarytą žalą trečiųjų asmenų sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo bendrovė neatlygins už žalą, padarytą Jums, Jūsų šeimos nariams, asmenims, kartu su Jumis (apdraustuoju) vedančiais bendrą ūkį, arba Jūsų artimiesiems giminaičiams. Taip pat draudimo bendrovė neatlygins žalos, kuri atsirado dėl trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, tačiau Jūsų valdomo ir naudojamo, dviračio sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo.

Važinėjant dviračiu padaryta žala taip pat gali būti atlyginama pagal asmenų civilinės atsakomybės draudimą (daugiau skaitykite straipsnyje „Civilinės atsakomybės draudimas“). 

Kitos draudimo bendrovės (pavyzdžiui, Gjensidige) siūlo dviratininko draudimą pasirinkti kaip papildomą draudimą prie privalomojo atsakomybės draudimo, tačiau kompensuojama tik Jūsų, Jūsų sutuoktinio ar vaikų naudojantis dviračiu padaryta žala kitų asmenų turtui ir jų sveikatai.

Taip pat dviratis gali būti apdraudžiamas kartu su būsto ar gyventojų turto draudimu. Draudimo apsauga galioja tik vagystės atveju, kai pavagiamas dviratis, esantis namų vietoje (pavyzdžiui, name) arba kuris buvo prirakintas prie stacionaraus objekto (specialių laikikių ir pan.), tačiau ne ilgiau kaip 24 valandas. Draudimo bendrovės neatlygina nuostolių už dviračio vagystę, jei nėra nustatyti įsibrovimo į pastatą (ar patalpą) požymiai ir vagystės faktas neregistruotas policijoje.

Kaip ir kitais draudimo atvejais, Jūs privalote laikytis teisės aktuose nustatytų, sutartų ir kitų protingų saugumo priemonių, protingo bei apdairaus elgesio standartų, laiku mokėti draudimo įmokas bei informuoti draudimo kompaniją apie draudžiamąjį įvykį, imtis protingų priemonių galimai žalai išvengti arba ją sumažinti ir pan. Priešingu atveju draudimo bendrovė turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti.

Jeigu galvojate apie dviratininko draudimą, siūlome įvertinti kokią apsaugą norite turėti – ar jums aktualu draudimo išmoką gauti tik dviračio vagystės atveju, o galbūt jūs siekiate išvengti papildomų išlaidų, kurias galite patirti dėl nelaimingo atsitikimo ar asmenims padarytos žalos. Kaip ir minėjome, tokiu atveju galite pasirinkti kitus draudimo variantus, pavyzdžiui, civilinės atsakomybės ar turto draudimą. Svarbu išsiaiškinti ar kitas draudimo variantas tikrai siūlo Jūsų norimą apsaugą. 

Dviratininko draudimą verta pasirinkti tiems, kuriems dviratis yra viena iš pagrindinių transporto priemonių, taip pat jeigu esate įsigiję brangesnį dviratį. Pagal „Ergo“ draudimo bendrovės taisykles  dviratininko draudimą galima rinktis pusmečiui (tiems, kurie dviračiu naudojasi tik sezonu – dažniausiai nuo balandžio iki spalio mėn.) arba metams. Be to, draudimo įmoka nėra didelė – apie 30-40 Eur metams.

Atkreipiame dėmesį, kad straipsnis parengtas pagal šiuo metu galiojančias draudimo bendrovių taisykles, todėl prieš draudžiantis patariame susipažinti su aktualia taisyklių redakcija

Tekstą parengė Ofelija Gontarskytė

Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.

Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.

<< Atgal

Kitos naujienos:

Draudžiamasis įvykis

Draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio apibrėžtis yra esminė draudimo sutarties sąlyga, kylanti iš įstatyminės draudimo sutarties sampratos (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Draudžiamasis įvykis nustatomas draudimo sutartyje arba įstatyme. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykiu laikomas toks įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Aiškinant eismo įvykio sampratą reikia vadovautis ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymu, kuriame nustatyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sistemiškai aiškinant šių teisės aktų nuostatas, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pasisakoma, kad draudžiamajam įvykiui yra būdingi tikėtinumo ir atsitiktinumo požymiai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudžiamasis įvykis būtinai įvyks. Ir jei bent viena šalis žino apie draudimo įvykio neišvengiamumą, draudimo sutartis prieštarauja draudžiamojo įvykio sampratai. Draudimo teisinių santykių teisiniu reguliavimu visų pirma siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Todėl vadovaujantis šiuo draudimo teisinių santykių principu, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaryta tyčia. Tačiau tokiu atveju draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš bylų yra nurodęs, kad tas faktas, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus, draudimo santykiuose paprastai pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu, tačiau civilinės atsakomybės atveju – jei padaroma žala tretiesiems asmenims eismo įvykio metu – tai pripažįstama draudžiamuoju įvykiu nepaisant to, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus.

Plačiau >>

Draudiko teisė reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos jeigu draudėjas nesilaikė pareigos informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Pažymėtina, kad draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Reikalaujamos grąžinti sumos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į pareigų pažeidimo pobūdį, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: 1. sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1 punktas); 2. draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013). Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Kokie gi yra teismo sprendimai šiuo klausimu? Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis – t. y. pirminis draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį turėjo beveik dvidešimt vienerių metų vairavimo stažą, tuo tarpu naujasis transporto priemonės savininkas -asmuo iš kurio draudikas reikalavo išmokos grąžinimo, neturėjo sutartyje numatyto dvejų metų vairavimo stažo ir apie šią aplinkybę, dėl kurios pasikeitė draudimo rizika, nepranešė draudikui. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Plačiau >>