Transporto priemonių valdytojų savanoriškojo draudimo (KASKO) palyginimas pagal siūlomas paslaugas (II dalis) | Draudi
<< Atgal

2017.12.27.

Transporto priemonių valdytojų savanoriškojo draudimo (KASKO) palyginimas pagal siūlomas paslaugas (II dalis)

 

 

 
Draudimo bendrovė
Koks dokumentas reglamentuoja
Per kiek laiko būtina informuoti draudiką apie draudiminį įvykį
Grąžinama suma nutraukiant draudimo sutartį draudėjo iniciatyva prieš terminą
Per kiek laiko išmokama draudimo išmoka
Atvejai, kada draudikas gali būti atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo
Atvejai, kada draudikas gali sumažinti mokėtiną draudimo išmoką 
Atvejai, kada netaikoma franšizė
 
If
Automobilio draudimo taisyklės Nr. 001, galioja nuo 2016-02-01
per 3 darbo dienas užpildant pranešimo formą arba telefonu. Apie automobilio vagystę būtina pranešti ne vėliau kaip per 1 darbo dieną. Šios nuostatos netaikomos, jei per įvykį buvote sunkiai sužalotas ir dėl to esate gydomas stacionare.
grąžinama draudimo įmoka už likusį apmokėtą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, išskaičiavus pagal draudimo sutartį mūsų išmokėtas ir numatomas išmokėti draudimo išmokas bei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (25 % grąžintinos draudimo įmokos sumos). Šios išlaidos neišskaičiuojamos, jeigu likusi draudimo įmokos dalis bus įskaitoma kitai draudimo sutarčiai.
išmokama ne vėliau kaip per 7 darbo dienas fiziniam asmeniui ir per 15 darbo dienų juridiniam asmeniui nuo visos informacijos, reikalingos draudžiamojo įvykio faktui, aplinkybėms, pasekmėms ir nuostoliui nustatyti, gavimo dienos.
1)      įvykis yra nedraudžiamasis;
2)      draudėjas bando suklaidinti, nurodydamas klaidingas įvykio aplinkybes, klastoja faktus ar dokumentus;
3)      automobilio sugadinimai ir pažeidimai buvo padaryti iki draudimo sutarties įsigaliojimo;
4)      automobilio dalys ar papildoma įranga draudžiamojo įvykio metu buvo ne automobilyje;
5)      papildoma įranga buvo remontuota ar keista užsienyje.
Iš draudimo išmokos taip pat yra išskaičiuojama:
1)      nesumokėtos draudimo įmokos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs;
2)      išmokos, kurias draudėjas gavo iš kalto dėl padarytos žalos asmens;
3)      draudiko nuosavybėn neperduotų detalių vertę;
4)      draudimo išmokas, išmokėtas dėl automobilio sugadinimo per ankstesnius įvykius, jei sugadinimai nebuvo pašalinti (neatliktas remontas)
5)      tyčia pateikė klaidingą informaciją sudarant draudimo sutartį; 
6)      be pateisinamos priežasties draudėjas nepranešė apie įvykį atitinkamai tarnybai;
7)      draudėjas nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą ir nepraneštos aplinkybės yra nuostolio ar jo padidėjimo priežastis; 
8)      automobilis buvo naudojamas ne pagal paskirtį;
9)      automobilis buvo pavogtas, palikus automobilyje jo registravimo dokumentus; 
10)    dėl draudėjo kaltės nebegalima įgyvendinti reikalavimo teisės į asmenį, kaltą dėl įvykio;
11)    žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė prieinamų protingų priemonių ją sumažinti arba jos išvengti;
12)    nevykdote kitų draudimo taisyklėse išvardytų pareigų (nesilaiko saugos reikalavimų, nepraneša apie pasikeitusias esmines aplinkybes, nepraneša apie automobilio savininko pasikeitimą ir kt.).
išmoka išmokama dėl apdrausto automobilio: 
a)    valstybinio numerio ženklų ir jų rėmelių sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo;
b)    dėl automobilio stiklų (kėbulo stiklų, išorinių veidrodžių, žibintų) sugadinimo ar sunaikinimo
c)     jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės, yra nustatyti kaltininkai, jų kaltė įrodyta ir mes įgyjame teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką iš kaltininko.
 
Lietuvos draudimas
Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021, galioja nuo 2017-03-01
per 1 parą informuoti apie įvykį, o draudikui paprašius, per 3 darbo dienas raštu patvirtinti draudikui apie tokį įvykį bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus. Jeigu įvykis įvyko už Lietuvos Respublikos ribų, apdraustasis privalo pranešti per 3 darbo dienas, o raštu patvirtinti per 14 darbo dienų. 
grąžinama draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo įmokos sumos, bet ne mažiau kaip 45 eurus). Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti neįmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas.
Draudimo išmoka išmokama per 15 darbo dienų, kai draudikas gauna visą informaciją, reikšmingą draudžiamojo įvykio fakto, aplinkybių ir pasekmių bei draudimo išmokos dydžio nustatymui.
Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama: 
1)    jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nesiėmė visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydį ir apie draudžiamąjį įvykį nedelsdamas nepranešė kompetentingoms institucijoms; 
2)    jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) nepranešė draudikui ar jo atstovui apie draudžiamąjį įvykį ir nesuteikė jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio įvykio aplinkybes, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai pranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
3)     jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima įgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų kaltės; 
4)     jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys, arba apdraustasis, arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą;
5)     jeigu draudimo sutartis sudaryta po draudžiamojo įvykio;
6)     jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl karo veiksmų, masinių neramumų, riaušių (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio; 
7)      jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu; 
8)     jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio; 
9)     jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo arba su draudėju susijusių asmenų, arba apdraustojo, arba naudos gavėjo tyčios, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.); 
10)   kitais draudimo sutartyje ir įstatymų numatytais atvejais;
11)   Draudimo išmoka gali būti mažinama, jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė reikalavimų padėti draudikui įgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą informaciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenį ir/ar pateikti dokumentus, pagrindžiančius išlaidas;
12)   Draudimo išmoka yra mažinama išmokėtų išmokų už ankstesnius įvykius sumos dydžiu, jei įvykio metu buvo sugadintos tos pačios detalės kaip ankstesniųjų įvykių metu, o sugadinimai nebuvo pašalinti.
 
* Pirmam įvykiui, atsitikusiam, kai transporto priemone naudojosi asmuo, nesantis draudimo sutartyje apibrėžtos valdytojų grupės valdytoju, taikoma 300 eurų didesnė besąlyginė išskaita negu nurodyta draudimo sutartyje.
-
 
Ergo
Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030, galioja nuo 2014 08 01
per 7 kalendorines dienas raštu informuoti draudiką; apie apdraustos transporto priemonės vagystę draudikui būtina pranešti raštu per 48 valandas. Pranešimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo momento kada draudėjas ar jo atstovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie draudžiamąjį įvykį.
Sumokėta draudikui draudimo įmoka draudėjui negrąžinama. Draudikas turi teisę draudėjui grąžinti draudimo įmokos dalį, proporcingą likusiam nepanaudotam draudimo sutarties galiojimo laikui, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo iš- laidas bei pagal tą sutartį išmokėtas draudimo išmokas. Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidos sudaro 10 procentų metinės draudimo įmokos. 
Draudimo išmoka fiziniam asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per septynias dienas, o juridiniam asmeniui - ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa reikšminga informacija. 
Mokant draudimo išmoką, išskaičiuojamos nesumokėtos draudimo įmokos. Draudikas gali atidėti draudimo išmokos mokėjimą tol, kol nesibaigia administracinis ar teisminis procesas dėl draudžiamojo įvykio, pradėtas prieš draudėją ar asmenį, turintį teisę gauti draudimo išmoką. 
1)    draudžiamasis įvykis atsitiko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi;
2)    draudėjas gavo visą žalos atlyginimą iš trečiojo asmens, kalto dėl žalos, padarytos transporto priemonei, ar iš kito draudiko; 
3)    draudėjas ar asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, kurią atlygo draudikas, arba jeigu pasinaudoti šia teise tapo neįmanoma dėl draudėjo kaltės;
4)      draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį.
 
1)     Jeigu draudėjas nevykdo nustatytos pareigos apie draudžiamąjį įvykį laiku, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
2)    Jeigu draudėjas nevykdo kitų jam draudimo taisyklėse nustatytų pareigų įvykus draudiminiam įvykiui;
3)     įvykus transporto priemonės vagystei ir nustačius, kad faktinis apdraustos transporto priemonės raktų skaičius neatitinka draudimo liudijime nurodyto skaičiaus. Šiuo atveju draudimo išmoka mažinama 50 proc.;
4)    žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai; Šiuo atveju draudimo išmoka mažinama 50 proc.; 
5)    Jei nelaimingo atsitikimo sukeltiems sveikatos sutrikimams ar jų pasekmėms įtakos turėjo ligos ar negalavimai, draudimo išmoka mažinama 50 proc. 
 
1)  draudžiamasis įvykis atsitiko ne dėl draudėjo kaltės ir draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į draudžiamojo įvykio kaltininką;
2)  Jei draudžiamasis įvykis atsitiko dėl abipusės draudžiamojo įvykio dalyvių kaltės, išskaita taikoma proporcingai draudėjo kaltės dydžiui; 
3)  kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpis yra ne trumpesnis kaip vieneri metai ir draudžiamojo įvykio metu sugadinamas tik transporto priemonės stiklas (-ai), draudimo išmoka dėl tokios žalos mokama netaikant iškaitos, jeigu tai nurodyta draudimo liudijime ir jei tenkinamos šios sąlygos: - stiklas (-ai) sugadinamas (-i) pirmą kartą per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį; arba - stiklas (-ai) yra remontuojamas
Seesam
Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklės Nr. 006, galioja nuo 2017 metų kovo 01 d.
Draudėjas privalo raštu informuoti draudiką apie draudžiamąjį įvykį ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, o transporto priemonės vagystės ar dalių vagystės atveju – ne vėliau kaip per dvi darbo dienas.
Nutraukiant draudimo sutartį draudėjo iniciatyva, Draudikas iš grąžintinos draudimo įmokos už likusį sutarties galiojimo laikotarpį atskaito draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (t.y. 30 % nuo draudimo įmokos už visą draudimo laikotarpį, bet ne daugiau kaip 60 EUR ir ne mažiau kaip 30 EUR), o taip pat pagal tą draudimo sutartį išmokė- tas ar numatomas išmokėti draudimo išmokas.
Draudimo išmoka išmokama per 30 dienų nuo tos dienos, kai Draudikas gauna visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį.
1)  Draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar su juo susijusių asmenų tyčios;
2) Jeigu nustatoma, kad sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudimo rizikai, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, neturėjo įtakos draudžiamajam įvykiui;
3) Draudėjas ar kitas su juo susijęs asmuo, dėl kurio kilo draudžiamasis įvykis, žalą padarė paveiktas alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaiginamųjų medžiagų;
4) Jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl to, kad Draudėjas ar kitas su juo susijęs asmuo dirbo su mechanizmais neturėdamas tam teisėto pagrindo arba neturėdamas teisės dirbti su tokio pobūdžio mechanizmais;
5) kai žalą tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia arba ji yra susieta, įtakota ar kyla dėl radioaktyvių, toksiškų ar kitų pavojingų branduolinių įrenginių ar jų komponentų poveikio, įskaitant sprogimą; 
6) karo, įvairių karinių veiksmų, invazijos, užsienio priešų veiksmų, užgrobimo, maišto, revoliucijos, sukilimo, karinės ar uzurpacinės jėgos, teroro akto; 
7) konfiskacijos, sulaikymo, sunaikinimo, nacionalizavimo, rekvizavimo ar apribojimų valstybinės valdžios, vyriausybinių, vietinės valdžios ar kitų oficialių institucijų nurodymu;
8) reikalavimas mokėti draudimo išmoką remiasi apgaule, o Draudėjas ar kiti su juo susiję asmenys bandė suklaidinti Draudiką klastodami įvykio faktus, pateikdami neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą. 
1)  Draudėjas neįvykdo pareigos informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką, arba jei padidėjus draudimo rizikai Draudėjas nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti didesnės draudimo įmokos;
2)  Jeigu draudėjas ar su juo susiję asmenys nesiima priemonių, kurios leistų draudikui įgyvendinti subrogacijos teisę, arba atsisakė savo reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo;
3) Draudėjas tinkamai neinformuoja Draudiko apie draudžiamąjį įvykį; 
4) Draudėjas nesiima priemonių užkirsti kelią žalos atsiradimui ar jos dydžio sumažinimui; 
5) Draudėjas nesilaiko draudimo sutarties sąlygų ar Draudiko reikalavimų; 
6) Draudėjas pateikė draudikui neteisingą ar neišsamią informaciją apie draudžiamąjį įvykį;
 
Taisyklėse nenumatyta atvejų, kada gali būti netaikoma besąlyginė išskaita, tačiau tokie atvejai gali būti numatyti konkrečiame draudimo liudijime.
Gjensidige
Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049, galioja nuo 2016 m. kovo 1 d.
per 3 darbo dienas
draudikas iš draudėjui grąžintinos įmokos dalies išskaičiuoja: a) sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (20% įmokos už nepanaudotą draudimo terminą, kuris būtų ne ilgesnis nei vieneri metai, bet ne mažiau nei 14 EUR ir ne daugiau nei paskaičiuota nepanaudota draudimo įmoka).
Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti neįmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas; 
per 15 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, būtina nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei išmokos dydį. 
Jei įvykis yra draudžiamasis, bet šalys nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau nei 2 mėnesius. 
Draudimo išmokos mokėjimas gali būti atidėtas kol pasibaigs parengtinis tyrimas, teisminis procesas, susijęs su draudžiamuoju įvykiu. 
1)  Jei draudėjas atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima įgyvendinti dėl draudėjo kaltės. 
2)  Jei draudimo sutartis sudaryta po įvykio;
3)   Draudėjas neįvykdo nustatytos pareigos pranešti apie draudžiamąjį įvykį tyčia, ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudėjas pranešė laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. 
 
 
 
 
1)  Draudėjas sąmoningai nesiėmė protingų priemonių žalai sumažinti ar išvengti;
2)  Draudėjas nevykdė pareigos per nustatytą terminą pranešti apie draudžiamąjį įvykį, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad draudikas apie įvykį sužinojo laiku;
3)  Įvykis įvyksta, kai vairuoja jaunesnis, nei nurodyta sutartyje, amžiaus grupės valdytojas ir/arba vairuoja mažesnį, nei nurodyta sutartyje, vairavimo stažą turintis valdytojas, tai pirmojo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu įvykio išmokai taikoma papildoma 250 EUR išskaita arba papildoma 500 EUR išskaita, jei pažeistos abi sąlygos. Antras ir vėlesni įvykiai laikomi nedraudžiamaisiais, nepriklausomai nuo to ar pažeista viena ar abi sąlygos, draudimo išmoka už juos nemokama;
4)  Transporto priemonės vagystės atveju, transporto priemonėje buvo paliktas transporto priemonės registracijos liudijimas;
5)   Draudėjas, pasirašydamas draudimo sutartį, patvirtino, kad draudžiama transporto priemonė nėra iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tačiau paaiškėja, kad - yra iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tuomet draudimo išmoka mažinama 20%, bet nemažiau kaip 250 EUR.
Išskaita netaikoma:
1)    jei yra pripažintas įvykio kaltininkas;
2)    jei draudžiamasis įvykis atsitiko dėl abipusės įvykio dalyvių kaltės, išskaita taikoma proporcingai Jūsų kaltės dydžiui;
3)    jei draudžiamojo įvykio atveju sugadinti ar sunaikinti tik automobilio stiklai ir jie keičiami arba remontuojami mūsų nurodytose remonto dirbtuvėse;
4)    Vieną kartą per sutarties galiojimo laikotarpį, netaikant išskaitos, iš bendros draudimo sumos gali būti atlyginamos papildomos draudimo liudijime numatytos paslaugos. 
Compensa
Sausumos kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklės galioja nuo 2016 m. balandžio 1 d.
 
 
nedelsiant, bet ne vėliau nei per 3 (tris) darbo dienas
Draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo apsaugos laikotarpį, esant Draudėjo prašymui, turi būti grąžinta, išskaičius sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas - 30 procentų grąžintinos draudimo įmokos sumos už nepanaudotą draudimo terminą, kuris būtų ne ilgesnis nei vieneri metai, tačiau ne mažiau kaip 10 (dešimt) EUR
 
Draudimo išmoka išmokama per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai Draudikas gauna visą reikalingą informaciją, nustatant Draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes bei nuostolių dydį.
1)   Draudėjas, prieš sudarant sutartį buvo pateikęs neteisingą informaciją apie Draudimo objektą bei aplinkybes, turinčias esminės reikšmės draudimo rizikai ir (ar) galimos žalos dydžiui įvertinti; 
2)  Draudėjas apie draudžiamąjį įvykį laiku nepranešė kompetentingoms įstaigoms ir institucijoms, kai tokia pareiga numatyta taisyklėse;
3)  Draudėjas sąmoningai arba dėl akivaizdaus aplaidumo nepranešė draudikui apie įvykį per taisyklėse numatytus terminus ir jeigu šis pažeidimas turėjo įtakos žalos padidėjimui arba atėmė iš draudiko galimybę nustatyti įvykio aplinkybes ir padarinius, įskaitant tikslų patirtų išlaidų dydį; 
4)  Draudėjas nevykdo visų ar dalies įsipareigojimų pagal draudimo sutartį, Taisykles arba nevykdo teisiškai pagrįstų Draudiko reikalavimų; 
5)  Draudėjas gavo visą ar dalinį nuostolių atlyginimą iš už žalą atsakingo asmens, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; 
6)  įvykis pripažintas nedraudžiamuoju; 
7)  Draudėjas draudikui pateikė klaidingą informaciją, neteisingą, neišsamią informaciją ar dokumentus, kurie turi esminės įtakos draudžiamojo įvykio faktui, priežastims, aplinkybėms ir (ar) galimam nuostolių (žalos) dydžiui įvertinti, arba neteisėtais būdais siekiant gauti draudimo išmoką; 
8)  Draudimo sutartis buvo sudaryta draudėjui žinant, kad draudžiamasis įvykis neišvengiamai įvyks, t. y. apie įvykį žinoma iš anksto; 
9)  Draudikas taip pat turi teisę sumažinti draudimo išmokos dydį ar atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jeigu draudėjas tyčia arba dėl didelio nerūpestingumo, nepaisydamas savo pareigos, nesiėmė veiksmų galinčių sumažinti padarytą žalą;
10)   Draudėjui nesilaikant draudimo sutartyje nustatytų saugumo reikalavimų ir nepašalinus draudiko nurodytų trūkumų, arba draudėjui tyčia padarant žalą. Draudikas turi teisę atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką, atsižvelgdamas į Draudėjo kaltę, pažeidimo sunkumą, dėl pareigos neįvykdymo atsiradusius nuostolius ir kitas svarbias aplinkybes; 
11)   Draudikas turi teisę atsisakyti mokėti arba sumažinti mokėtinos draudimo išmokos dydį dėl to, kad draudėjas pažeidė nustatytas draudimo sutarties sąlygas (įskaitant pareigas), prieš tai įvertinęs draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.
1)  nustatytas aiškus įvykio kaltininkas ir yra reali galimybė atgauti išmokėtas sumas iš kaltininko;
2)  Išskaita nėra taikoma nuostoliams dėl priekinio stiklo arba priekinio žibinto stiklo sugadinimo, jeigu įvykio metu yra sugadintas tik stiklas, be kitų agregatų, detalių ir/arba dalių, ir jo remontas ar keitimas atliekamas draudiko nurodytoje remonto įmonėje;
3)  išskaita nėra taikoma nuostoliams dėl bet kurio kėbulo išorės stiklo (žibinto, stoglangio, išorinio veidrodžio stiklo) sugadinimo, jeigu draudžiamojo įvykio metu yra sugadinamas tik stiklas, be kitų agregatų, detalių ir/arba dalių ir jo remontas ar keitimas atliekamas draudiko nurodytoje remonto įmonėje.
4)  Tais atvejais, kai apdrausto automobilio valstybinis numeris yra sugadinamas arba pavagiamas, arba pavagiami Automobilio dokumentai (registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, dujų įrangos sertifikatas ar kt.) ir tai yra patvirtinama kompetentingų valstybės institucijų;
5)  Esant išplėstinei apsaugai, išskaita nėra taikoma dėl žalos, atsiradusios dėl tiesioginio krušos, vėtros, audros, žaibo ar kitos stichinės nelaimės poveikio. Išskaita nėra taikoma dėl žalos, atsiradusios dėl tiesioginio susidūrimo su gyvūnu autoįvykio metu. 
 
BTA
Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 017.1, galioja nuo 2015-08-17
Nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (jeigu šių taisyklių specialiosiose sąlygose nenurodyta kitaip);
 informavus apie galimai draudžiamąjį įvykį pavėluotai, draudėjas privalo įrodyti, kad nebuvo įmanoma informuoti laiku; nedelsiant informuoti kompetentingas tarnybas (pvz. gydymo įstaigą, priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentą, policiją, avarines tarnybas ir pan.);
Draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį bet kuriuo metu, prieš 15 dienų raštu apie tai informuodamas draudiką. Tokiu atveju, draudimo sutartis bus laikoma nutraukta dieną, nurodytą pranešime, bet ne anksčiau negu 15 (penkioliktą) dieną, po to kai buvo gautas pranešimas apie nutraukimą. Tokiu atveju likutis išmokamas per 20 kalendorinių dienų po Draudėjo pranešimo gavimo, išskaičiuojant sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (30 % nuo grąžintinos sumos). 
Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. 
Jei įvykis yra draudžiamasis, o šalys nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo prašymu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jeigu tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
1)     teroristinių veiksmų;
2)     nuostoliai, atsiradę dėl prevencinių veiksmų prieš teroristinius veiksmus taip pat nėra atlyginami;
3)     karo, invazijos, priešiškų užsienio valstybės veiksmų, karinių ar joms prilyginamų operacijų, vandalizmo, sabotažo; 
4)     streiko, lokauto, viešosios tvarkos sutrikdymų, kurie prilygtų perversmui ar riaušėm, nuosavybės konfiskavimo, nacionalizacijos, jeigu tai yra sukelta ar sankcionuota valstybės valdžios, nepriklausomai nuo to, teisėtai ar ne; 
5)     kitos politinės rizikos bei visi kiti nuostoliai ar išlaidos, patirtos tiesiogiai ar netiesiogiai dėl tokių veiksmų prevencijos; 
6)     tiesioginio ar netiesioginio branduolinio sprogimo, branduolinės energijos ar radioaktyvių preparatų poveikio, tiesioginio ar netiesioginio radioaktyvaus užterštumo;
7)     kitų aplinkybių, kurios pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, laikomos nenugalima jėga (force majeure); 
8)     tyčinių draudėjo veiksmų.
1)  Jeigu draudikas išmokėjęs draudimo išmoką turės teisę išieškoti viso dydžio žalą iš Lietuvos Respublikoje įregistruotos draudimo bendrovės pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą; 
2)  yra nustatyti kaltininkai, jų kaltė įrodyta, o kaltę įrodančių dokumentų pakanka tam, kad draudikas įgytų teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką; 
3)  draudžiamasis įvykis atsitiko dėl abipusės draudžiamojo įvykio dalyvių kaltės, išskaita taikoma proporcingai draudėjo kaltės dydžiui; 
4)  draudžiamojo įvykio atveju, kai sugadinami ar sunaikinami tik transporto priemonės kėbulo, išorinių veidrodžių ar žibintų stiklai ir remontas atliekamas draudiko nurodytoje remonto įmonėje Lietuvoje arba garantiniame autoservise Lietuvoje tais atvejais kai transporto priemonė apdrausta su sąlyga „nauja verte“, draudimo išmoka nėra mažinama besąlyginės išskaitos suma lengviesiems automobiliams ir vieną kartą draudimo sutarties galiojimo metu visoms kitoms transporto priemonėms.

 

  • Draudėjo sąvoka apima ir apdraustąjį, naudos gavėją bei kitus su draudėju susijusius asmenis
  • 2014 m. transporto priemonė, 1,6 m3, 97 kW Transporto priemonės savininko vairavimo stažas 10 metų, draudiminių įvykių, dėl kurių transporto priemonės savininkas būtų pripažintas kaltas nebuvo. Draudiminės apsaugos galiojimo terminas – 12 mėnesių

Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.

Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.

<< Atgal

Kitos naujienos:

Draudžiamasis įvykis

Draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio apibrėžtis yra esminė draudimo sutarties sąlyga, kylanti iš įstatyminės draudimo sutarties sampratos (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Draudžiamasis įvykis nustatomas draudimo sutartyje arba įstatyme. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykiu laikomas toks įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Aiškinant eismo įvykio sampratą reikia vadovautis ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymu, kuriame nustatyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sistemiškai aiškinant šių teisės aktų nuostatas, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pasisakoma, kad draudžiamajam įvykiui yra būdingi tikėtinumo ir atsitiktinumo požymiai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudžiamasis įvykis būtinai įvyks. Ir jei bent viena šalis žino apie draudimo įvykio neišvengiamumą, draudimo sutartis prieštarauja draudžiamojo įvykio sampratai. Draudimo teisinių santykių teisiniu reguliavimu visų pirma siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Todėl vadovaujantis šiuo draudimo teisinių santykių principu, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaryta tyčia. Tačiau tokiu atveju draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš bylų yra nurodęs, kad tas faktas, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus, draudimo santykiuose paprastai pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu, tačiau civilinės atsakomybės atveju – jei padaroma žala tretiesiems asmenims eismo įvykio metu – tai pripažįstama draudžiamuoju įvykiu nepaisant to, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus.

Plačiau >>

Draudiko teisė reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos jeigu draudėjas nesilaikė pareigos informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Pažymėtina, kad draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Reikalaujamos grąžinti sumos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į pareigų pažeidimo pobūdį, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: 1. sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1 punktas); 2. draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013). Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Kokie gi yra teismo sprendimai šiuo klausimu? Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis – t. y. pirminis draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį turėjo beveik dvidešimt vienerių metų vairavimo stažą, tuo tarpu naujasis transporto priemonės savininkas -asmuo iš kurio draudikas reikalavo išmokos grąžinimo, neturėjo sutartyje numatyto dvejų metų vairavimo stažo ir apie šią aplinkybę, dėl kurios pasikeitė draudimo rizika, nepranešė draudikui. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Plačiau >>