UAB „DRAUDIMO PAVADINIMAS“ 2016 m. gruodžio 8 d.
Siunčiama el. paštu pastas@pastas.lt
Žalos registracijos Nr. 123456
DĖL NESUTIKIMO SU DRAUDIMO IŠMOKOS MAŽINIMU
Atsakydamas į Jūsų 2016 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 1234 norėčiau pažymėti, kad su Jūsų išvardytais pagrindais, kuriais Jūs nepagrįstai sumažinote mokėtiną sumą, nesutinku dėl šių priežasčių:
1. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus nutarimo (toliau - Nutarimas) matyti, kad aš – Vardenis Pavardenis, sužinojęs apie mano vardu registruotai transporto priemonei padarytą žalą, kreipiausi į Vilniaus apskrities VPK. Ši aplinkybė įrodo tai, kad transporto priemonės savininkas, vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių (toliau - Taisyklės), 19.3.15 papunkčiu įvykdė savo pareigą – apie draudžiamąjį įvykį nedelsdamas pranešė kompetentingai institucijai – policijai, taip pat, vadovaujantis Taisyklių 4.6.7 papunkčiu – pranešė draudikui.
2. Nėra pateikiama jokių įrodymų, kad transporto priemonės savininkas trukdė draudikui atlikti draudžiamojo įvykių priežasčių ir aplinkybių ir nuostolio dydžio tyrimą, taip pat būtų atsisakęs suteikti draudikui visą turimą informaciją apie draudžiamąjį įvykį, pateikti visus su įvykiu susijusius ir draudiko nurodytus dokumentus bei vykdyti visus draudiko teisėtus reikalavimus. Priešingai, draudikui buvo pateikta visa informacija apie draudėjui žinomas aplinkybes dėl eismo įvyko, t. y. kada ir kur buvo palikta transporto priemonė, kas paskutinis tą transporto priemonę vairavo, todėl laikytina, kad draudėjas savo pareiga tinkamai įvykdė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 96 straipsnio 7 dalimi draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Kadangi nei įstatymas, nei draudimo taisyklės nenustato draudimo išmokos mažinimo tvarkos ir konkrečių aplinkybių, laikomų tokio mažinimo pagrindu, todėl būtina vadovautis Civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatomis, įpareigojančiomis civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Draudimo išmoka turi būti mažinama proporcingai pagal pažeidimo reikšmingumą, sutartinių sąlygų pažeidimo pobūdį įvertinus visų reikšmingų aplinkybių kontekste. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju nebuvo jokių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti mažinama draudimo išmoka.
Atsižvelgiant į šias Draudimo įstatymo nuostatas, šioje situacijoje draudikas neįrodė aplinkybių dėl kurių nepagrįstai ir neteisėtai sumažino draudimo išmoką. Ne mažiau svarbi yra ir Draudimo įstatymo 96 straipsnio 4 dalies nuostata, t. y. tais atvejais kai draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus. Todėl draudikas privalėjo kreiptis į Vilniaus apskrities VPK ir gauti visą kitą jam aktualią informaciją.
3. Nei sutarties sudarymo metu, nei jau įvykus draudžiamajam įvykiui, transporto priemonės savininkas nebuvo informuotas apie tai, kad tam, kad jam būtų išmokėta visa draudimo išmoka, turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Toks reikalavimas taip pat nėra įvardintas Draudimo taisyklėse, todėl draudikas neturi teisės juo remtis. Pažymėtina, kad vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos. Be to, kilus ginčui dėl šios sutarties sąlygos taikymo ir aiškinimo, turi būti atsižvelgiama į Civilinio kodekso 6.193 str. suformuluotą sutarčių aiškinimo taisyklę, kuri sako: prisijungimo būdu sudaryta sutartis aiškinama prisijungusios šalies (šiuo atveju – draudėjo, o ne draudimo bendrovės) naudai, t. y. taikoma contra preferentum taisyklė. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris ne kartą yra pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra sudaroma prisijungimo būdu, šios sutarties sąlygos yra standartinės, t. y. vienašališkai nustatytos draudiko, todėl draudėjas pripažintinas silpnesne sutarties šalimi. Dėl šios priežasties draudėjo teisės ir interesai turi būti ginami prioritetiškai, siekiant apsaugoti jį nuo galimų nesąžiningų draudimo sutarties standartinių sąlygų ir tokiu būdu užtikrinant nelygiaverčių sutarties šalių pusiausvyrą. Be to, draudikas sutarties vykdymo metu negali aiškinti sutarties sąlygų tokia linkme, jog būtų pakeisti draudiko išankstiniai, sutartyje numatyti įsipareigojimai, draudimo sąlygos taip pat negali būti aiškinamos plečiamai.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei laikantis Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje nustatyto 30 dienų termino, prašau pervesti visą man priklausančią draudimo išmoką – 1000 eurų į mano asmeninę sąskaitą, esančią AB BANKO PAVADINIMAS banke, sąskaitos Nr. LT123456789.
Vardenis Pavardenis