2017.11.07.
Ar galima tikėtis žalos atlyginimo, jeigu automobilis buvo sugadintas liūties metu?
Gamtos stichijų padaroma žala kiekvienais metais auga. Daugiausiai materialinių nuostolių paprastai gyventojams pridaro audros. Statistiniai duomenys rodo, kad gyventojams audros padaryta žala 2015 metų vasarą siekė 256 000 eurų, 2016 m. vasarą sudarė beveik 450 000 Eurų. Šią vasarą buvo net kelios stiprios liūtys, kurių metu patvino miestų gatvės ir buvo apgadinta nemažai automobilių. Po šių įvykių buvo keliami klausimai dėl žalos, atsiradusios transporto priemonėms dėl liūties, atlyginimo. Jeigu automobilis buvo apdraustas transporto priemonių (kasko) draudimu, draudėjas ar apdraustasis gali tikėtis gauti draudimo išmoką.
Transporto priemonių (kasko) draudimo atveju draudžiamuoju įvykiu yra laikomas apdraustos transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų. Kiekvienam draudžiamajam įvykiui yra būtinas netikėtumo požymis. Žala, padaryta gamtinių stichijų, atitinka minėtus kriterijus, todėl tokia rizika yra įtraukta į transporto priemonių (kasko) draudimo taisykles. Draudėjas ar apdraustasis draudimo išmokos už transporto priemonei stichinės nelaimės padarytą žalą galėtų tikėtis tais atvejais, kai jo paties veiksmai nesąlygojo žalos atsiradimo. Jeigu žalos atsiradimą sąlygojo paties draudėjo veiksmai, įvykis nebūtų pripažintas draudžiamuoju ir draudimo išmoka nebūtų mokama. Žemiau pateikiami keletas pavyzdžių, kokias atvejais draudėjo veiksmus galima laikyti įtakojančiais žalos atsiradimą, kokiais – ne. Be abejo, reikalinga akcentuoti, kad draudimo bendrovė, priimdama sprendimą neišmokėti draudimo išmokos tuo pagrindu, kad paties draudėjo ar/ ir apdraustojo veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, tokias aplinkybes turi nustatyti ir įrodyti.
Taigi, pavyzdys Nr. 1. Transporto priemonė buvo pastatyta automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilio savininkas žinojo apie prognozuojamą lietų, tačiau apie tai, kad jo automobiliui gali būti padaryta kokia nors žala, nesusimąstė. Savo automobilį jis šioje aikštelėje palieka nuolat ir nei karto lietus žalos jo transporto priemonei nebuvo padaręs. Lietus buvo stipresnis nei prognozuota, todėl stovėjimo aikštelė patvino. Dėl pakilusio vandens lygio buvo padaryta žala transporto priemonei. Toks įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, kadangi automobilio savininkas negalėjo numatyti, kad aikštelėje, kuria jis reguliariai naudojasi, vandens lygis pakils ir padarys žalos jo turtui. Draudėjo veiksmai šiuo atveju neturėjo įtakos žalos atsiradimui.
Pavyzdys Nr. 2. Vairuotojas, važiuodamas gatve, mato, kad toliau tam tikra gatvės atkarpa yra apsemta. Jis turi galimybę pasukti į kitą gatvę ir važiuodamas kitu maršrutu išvengti atsiradusios kliūties, tačiau jis nusprendžia rizikuoti ir važiuoti per apsemtą atkarpą. Automobilis buvo sugadintas įvykus hidrosmūgiui. Hidrosmūgis – tai variklio gedimas, kurį sukelia į variklį patekęs vanduo. Nors hidromūgis kaip rizika yra numatyta draudimo taisyklėse ir už žalą, atsiradusią automobiliui dėl minėtos priežasties, draudimo išmoka turėtų būti išmokama, tačiau minėtoje situacijoje draudimo bendrovė turėtų pagrindą įvykį pripažinti draudžiamuoju. Vairuotojas šiuo atveju turėjo numatyti galimas pasekmes, t.y. įvykis neatitiktų staigumo ir netikėtumo kriterijų, turėjo galimybę pasirinkti kitą maršrutą ir žalos išvengti.
Draudimo taisyklėse taipogi yra dažna nuostata, kad draudimo išmoka nėra mokama, jeigu žala kilo dėl lietaus, krušos, sniego, purvo, vandens ar vandens nešamų daiktų prasiskverbimo ar įsiveržimo pro nesandariai uždarytus langus, duris ar kitas angas, išskyrus atvejus, kai šios angos atsirado dėl draudžiamojo įvykio. Taigi, jeigu vairuotojas ar keleiviai buvo neatidūs, neuždarė automobilio lango ir esant net nesmarkiam lietui vanduo suliejo automobilio saloną, toks įvykis būtų pripažintas nedraudžiamuoju.
Draudimo išmoka už transporto priemonės sugadinimą dėl gamtinių sitichijų pagal transporto priemonių draudimo taisykles yra mokama, tačiau, kaip matyti iš aukščiau pateiktos informacijos, iš draudėjo pirmiausiai yra reikalaujama rūpestingumo ir atidumo. Jeigu draudėjas turėjo galimybės išvengti žalos arba ją sumažinti, tačiau pasirinko rizikingesnius elgesio variantus arba elgėsi nerūpestingai, neapdairiai ir dėl to buvo padaryta žalos jo transporto priemonei, tikėtina, kad draudikas gali atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją mažinti.
Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.
Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
