2017.01.09.
Gyvybės draudimo sutarties nutraukimas
Gyvybės draudimo sutartis, kaip ir bet kuri kita sutartis, gali būti vienašališkai nutraukta. Vienašališkai sutartį gali nutraukti tiek draudėjas, tiek draudikas. Nutraukimo pagrindus, visų pirma, numato Draudimo įstatymas.
Draudimo įstatymo 106 straipsnyje numatyta, kad draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį tik kai yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas bei Civilinio kodekso 6.1009 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Draudimo įstatyme minimas Civilinio kodekso 6.1009 straipsnio 1 dalis numato, draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos galiojimo terminą, jeigu po sutarties įsigaliojimo išnyko galimybės įvykti draudiminiam įvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu įvykiu, pvz., draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su draudiminiu įvykiu ir kt. Draudimo įstatyme yra numatytas ir dar vienas pagrindas, kuomet draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį.
Draudimo įstatymo 80 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad gyvybės draudimo atveju, kai draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 6 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Draudikas privalo pranešti draudėjui apie tai, kad būtina sumokėti įmoką, nes priešingu atveju draudikas vienašališkai nutrauks gyvybės draudimo sutartį. Kiekvienas draudikas savo taisyklėse turi teisę nustatyti, kokiu būdu draudėjas bus informuotas apie tai. Draudimo įstatyme yra tik numatyta, kad tuo atveju, jeigu draudimo sutartyje nenustatytas kitoks pranešimų siuntimo būdas, preziumuojama, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo. Praktikoje, draudikui nutraukus draudimo sutartį Draudimo įstatymo 80 straipsnyje numatytu pagrindu, kyla ginčų tarp draudėjo ir draudiko, kuomet draudėjas ginčija vienašališką sutarties nutraukimą, nurodydamas, jog jis negavo pranešimo. Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-523-265/2016 nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą, kilus tokio pobūdžio ginčui, draudimo bendrovė turi tik įrodyti, jog pranešimą apie nesumokėtas įmokas ir apie draudimo apsaugos sustabdymą išsiuntė; ji neprivalo įsitikinti tuo, jog pranešimą draudėjas gavo, nebent tokia pareiga būtų numatyta jos pačios priimtose taisyklėse. Šioje nutartyje teismas taipogi padarė reikšmingas išvadas, susijusias su gyvybės draudimo sutarties nutraukimu, nesumokėjus draudimo įmokos. Minėtoje byloje draudimo bendrovė vienašališkai nutraukė draudimo sutartį, draudėjui esant skolingam 173,77 Eur. Teismas tokią skolą vertino kaip esminį sutarties pažeidimą, nors buvo pradelsta sumokėti tik kelias draudimo įmokas. Tokia išvada argumentuojama tuo, jog pagal tokio pobūdžio sutartį draudikas prisiima atsakomybę už draudžiamojo įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimą, todėl draudimo įmokų nemokėjimas turi esminę reikšmę tiek sutarties galiojimui, tiek ir draudiko interesams. Tokios Klaipėdos apygardos teismo išvados yra itin reikšmingos, nes įstatymas nenumato, kiek įmokų reikia pradelsti sumokėti arba koks turi būti minimalus skolos dydis, jod draudikas įgytų teisę nutraukti gyvybės draudimo sutartį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog vienos draudimo įmokos nesumokėjimas gali būti pakankamu pagrindu draudikui vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Be abejo, situacijų gali būti įvairių, todėl ši išvada nėra kategoriška – kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai.
Gyvybės draudimo sutartį vienašališkai gali nutraukti ir pats draudėjas. Civilinio kodekso 6.1009 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudėjas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį bet kokiu atveju. Taigi, jeigu draudikui teisė nutraukti vienašališkai draudimo sutartį numatyta tik išimtiniais atvejais, draudėjui tokia teisė nėra ribojama, tačiau draudėjas šiuo atveju gali susidurti su tam tikromis neigiamomis pasekmėmis. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu draudėjas nutraukia draudimo sutartį prieš terminą, sumokėta draudikui draudimo įmoka (premija) negrąžinama, nebent draudimo sutartyje yra numatyta kitaip. Draudimo įstatyme 107 straipsnyje yra numatyta lengvatinė sąlyga draudėjui vienašališkai nutraukti draudimo sutartį: jei draudėjas – fizinis asmuo vienašališkai nutraukia gyvybės draudimo sutartį, raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo momento, kada jam buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartį, draudikas privalo grąžinti visą sumokėtą draudimo įmoką, išskyrus atvejus, kai gyvybės draudimo sutarties terminas yra 6 mėnesiai ar trumpesnis. Jei su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis nutraukiama arba kitaip pasibaigia prieš terminą ar jei draudikas įgyvendina įstatymų ar draudimo sutarties suteikiamą teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, draudėjui išmokama suma privalo būti ne mažesnė už išperkamąją sumą. Išperkamoji suma – tai suma, kuri sumokama draudėjui, nutraukus draudimo sutartį dar nepasibaigus jos terminui. Išpirkimo sumos dydis priklauso nuo draudimo sumos, sutarties termino, įmokų dydžio ir jų periodiškumo, investicijų grąžos ir kt. Taigi, nors draudėjui teisė nutraukti gyvybės draudimo sutartį nėra ribojama, tačiau praktiškai gyvybės draudimo sutarties nutraukimas, manant, jog ji yra ekonomiškai nenaudinga, tačiau neįvertinus visų niuansų, gali būti finansiškai blogesnis variantas, nes gali tekti pareiga grąžinti valstybei tam tikrą pasinaudotos gyventojų pajamų mokesčių lengvatos dalį.
Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.
Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
