2017.12.27.
Draudiko teisė atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti
Sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas siekia apdrausti savo turtinius interesus ir tikisi, kad atsiradus žalai draudimo bendrovė draudimo sutarties pagrindu šią žalą atlygins, išmokėdama draudimo išmoką. Deja, realybėje ginčai tarp draudėjų ir draudikų dėl draudimo išmokų priteisimo yra pakankamai dažni: draudikai atsisako išmokėti draudimo išmoką arba nusprendžia ją sumažinti, o draudėjai tokius sprendimus ginčija. Kiekvienos draudimo rūšies atveju pagrindai, kuriais remiasi draudimo bendrovė atsisakydama išmokėti draudimo išmoką ar sumažindama ją, skiriasi. Galima išskirti keletą tipinių atvejų, kuomet draudikas pasinaudoja šia savo teise.
Vienas dažniausiai pasitaikančių praktikoje pagrindų, kuriais remdamasis draudikas atsisako išmokėti draudimo išmoką, - įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Šiuo atveju draudikui pakanka nustatyti tik faktą, kad įvykis, dėl kurio kreipiasi draudėjas, pagal draudimo sutarties sąlygas yra nedraudžiamasis. Svarbu akcentuoti tai, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie taisyklėse turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
Antra priežastis, kuria draudimo bendrovės argumentuoja atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, yra draudimo sutarties pažeidimas. Kartais šis atsisakymo mokėti pagrindas būna tapatinamas su anksčiau nurodytuoju, tačiau šios dvi situacijos sukelia skirtingus teisinius padarinius. Anksčiau minėtas pagrindas, t.y. atsisakymas mokėti draudimo išmoką įvykiui esant nedraudžiamajam, pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (liet.nuo pradžių). Atsisakydama mokėti draudimo išmoką tuo pagrindu, kad draudėjas pažeidė draudimo taisykles, draudimo bendrovė privalo vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 98 str.). Tai reiškia, kad antru atveju įvykis pagal draudimo taisykles pripažįstamas draudžiamuoju ir draudikui atsiranda pareiga išmokėti draudimo išmoką, tačiau nuo tos pareigos draudikas gali būti atleistas nustačius draudimo sutarties pažeidimo faktą. Sąlygos, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, taipogi turi būti aiškiai apibrėžtos draudimo sutartyje. Jos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi (pvz., pranešimai apie draudimo rizikos padidėjimą ir kita informacija apie draudimo sąlygų vykdymą; kt.). Ne kiekvienas draudimo sutarties pažeidimas gali būti laikomas pagrįstu pagrindu atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Tik toks draudimo sutarties pažeidimas, kuris tiesiogiai lėmė draudžiamojo įvykio kilimą, gali būti pagrindu atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Kitos svarbios priežastys, pvz., draudėjo elgesys, gali būti pagrindu tik sumažinti mokėtiną draudimo išmoką.
Dažniausia priežastis draudimo išmokos mažinimui būna pripažįstama neatsargus draudėjo ar apdraustojo elgesys. Tam tikrais atvejais draudimo bendrovės linkusios neatsargų draudėjo ar apdraustojo elgesį vertinti kaip pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką, tačiau teismai, nagrinėdami ginčus tarp draudėjų ir draudikų, dažniau laikosi pozicijos, kad neatsargus, neatsakingas draudėjo elgesys labiau vertintinas kaip pagrindas mažinti draudimo išmoką. Kaip pavyzdį galima paminėti vienu metu itin aktualiu buvusį klausimą – ar automobilio registracijos liudijimo palikimas automobilyje, jei yra įvykdoma jo vagystė, gali būti pagrindu atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (tokia nuostata būdavo įtvirtinta daugelyje draudimo taisyklių). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išplėtojo praktiką, kad automobilio registracijos dokumentų palikimas toje transporto priemonėje savaime nereiškia, jog taip valdytojas sudaro palankesnes sąlygas kitam asmeniui įvykdyti vagystę ir kad automobilis bus pavogtas. Teismas vertino, kad automobilio registracijos dokumentų palikimas automobilyje traktuotinas kaip nepakankamai atsargus savininko elgesys ir tokio pobūdžio draudimo taisyklių pažeidimas traktuotinas ne kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, bet kaip pagrindas sumažinti jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2012).
Atsisakymas išmokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui gali būti kildinamas ne tik iš draudimo sutarties netinkamo vykdymo, bet ir ikisutartinių santykių stadijos. LR CK 6.993 straipsnis numato draudėjui pareigą suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją. Minėto straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisė įvykus draudžiamajam įvykiui atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, jeigu draudikas, žinodamas aplinkybes, apie kurias draudėjas neinformavo dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties. Draudikas šia teise gali pasinaudoti tik įrodęs, kad jokia draudimo bendrovė nebūtų sudariusi draudimo sutarties, žinodama aplinkybes, apie kurias draudėjas neinformavo sutarties sudarymo metu. Šios nuostatos yra itin svarbi gyvybės draudimo sutartims, kuomet iš draudėjo reikalaujama pateikti visą informaciją apie sveikatos būklę.
Kaip jau minėta, draudimo išmokos sumažinimo pagrindu gali būti laikomas draudimo sutarties pažeidimas, draudėjo neatsargus elgesys ir pan. Draudimo išmokos mažinimą gali lemti ir aplinkybės, nesusijusios su sutarties netinkamu vykdymu. Žalos turtui atvejais draudimo bendrovė apskaičiuotą nuostolio sumą gali mažinti, išskaičiuodama nusidėvėjimą. Tai yra siejama su tikslu atkurti sugadinto turto rinkos vertę iki įvykio, užtikrinant visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimą. Šis principas būtų pažeistas ne tik tada, kai draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui būtų išmokėta per maža draudimo išmoka, bet ir tada, kai išmokėta draudimo išmoka viršytų draudėjo ar nukentėjusio asmens patirtus nuostolius, taip jam sudarant sąlygas nepagrįstai praturtėti. Dėl tos priežasties draudimo taisyklėse yra įtvirtintos sąlygos dėl nusidėvėjimo skaičiavimo. Geriausias pavyzdys – automobilio remontas. Jeigu remontuojant transporto priemonę draudėjas ar nukentėjęs tretysis asmuo nusprendžia automobilio detales keisti ne naudotomis, o naujomis, draudimo bendrovė skaičiuodama būtinąsias remonto išlaidas turi pagrindą mažinti mokėtiną draudimo išmoką, išskaičiuodama detalių nusidėvėjimą.
Taigi, tai, kas išdėstyta, leidžia daryti išvadą, kad draudimo apsauga, sudarius draudimo sutartį, nėra absoliuti. Teisės aktai bei sutartis, sudaryta tarp draudiko ir draudėjo, apibrėžia draudiko pareigų apimtį ir sudaro prielaidas numatytais atvejais draudikui atsisakyti vykdyti savo pareigą kompensuoti asmens patirtus nuostolius. Kadangi tokios sąlygos yra esminės, sutartyje jos turi būti išreikštos aiškiai ir nedviprasmiškai.
Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.
Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
