Transporto priemonių valdytojų savanoriškojo draudimo (KASKO) palyginimas pagal siūlomas paslaugas (I dalis) | Draudi
<< Atgal

2017.12.27.

Transporto priemonių valdytojų savanoriškojo draudimo (KASKO) palyginimas pagal siūlomas paslaugas (I dalis)

2014 m. transporto priemonė, 1,6 m3, 97 kW

Transporto priemonės savininko vairavimo stažas 10 metų, draudiminių įvykių, dėl kurių transporto priemonės savininkas būtų pripažintas kaltas nebuvo.

Draudiminės apsaugos galiojimo terminas – 12 mėnesių
 

Draudimas
Draudimo apsaugos mastas
Kaina
Franšizės dydis
Galiojimo teritorija
Papildomos naudos
Konkretūs atvejai kada netaikoma franšizė
Atlyginama vertė
If
Kompleksinis draudimas (Eismo įvykis, Gaisras, Kitos rizikos, Draudimas nuo gamtinių jėgų ir nelaimingų įvykių, Draudimas nuo vagystės, Trečiųjų asmenų neteisėta veika) įskaitant pagalbos kelyje draudimą, papildomos įrangos draudimą bei Vairuotojo ir/ar keleivių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su apdrausta transporto priemone
485 EUR 
108  EUR
Geografinė Europa
a)   atlyginama už tiek padangų ir amortizatorių, kiek reikia, kad po automobilio remonto ant vienos ašies būtų sumontuotos vienodos dalys; 
b)   atlyginami nuostoliai dėl degalų sumaišymo iki 350 Eur; 
c)    atlyginami asmeniniams daiktams padaryti nuostoliai iki  600 Eur;
d)   atlyginamos išlaidos teisinėms paslaugoms dėl žuvusių sužalotų trečiųjų asmenų iki1500 Eur;
e)   atlyginami nuostoliai dėl eismo įvykio metu sužalotų vežamų naminių gyvūnų gydymo ar žūties iki 300 Eur.
f)   Pagalbos kelyje draudimui;
g)  Vairuotojo ir/ar keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su apdrausta transporto priemone
h)  Franšizės netaikome lengvųjų automobilių kėbulo, išorinių veidrodžių ir žibintų stiklams, kai jų remontas (keitimas) atliekamas „If“ rekomenduotame servise arba automobiliui taikoma garantija ir stiklai keičiami atstovo įmonėje.
Rinkos vertė įvykio dieną
Ergo
Visų rizikų“ kasko draudimas. 
583 EUR
125 EUR;
10 % vagystės ir plėšimo atveju;
10 % dėl transporto priemonės stiklų sugadinimo
Geografinė Europa
a)     Pagalba transporto priemonės gedimo ar nelaimingo atsitikimo atveju kelyje iki 100 EUR;
b)     Degalų pristatymas iki 180 EUR;
c)      Transporto priemonės transportavimas po gedimo ar eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje;
d)     Kelionės pratęsimas ir grįžimas atgal iki 100 EUR;
e)     Nakvynė iki 240 EUR;
f)      Prarastų transporto priemonės raktelių pristatymo paslauga iki 30 EUR;
g)     Nuvykimas į/parvykimas iš autoserviso iki 30 EUR;
h)     Pakaitinio automobilio suteikimas Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 7 d.
i)       Keičiamoms dalims (išskyrus padangas) netaikomas nusidėvėjimas.
a)   Stiklų remonto atveju;
b)   Draudimo išmoka vieną kartą per draudimo metus dėl transporto priemonės kėbulo sugadinimo, kai remontas po draudžiamojo įvykio technologiškai galimas ir atliekamas bedažio lyginimo metodu, mokama netaikant išskaitos.
Transporto priemonės vertė įvykio dieną
BTA
Avarija, Vagystė, Stichinės nelaimės, Trečiųjų asmenų tyčinė veikla, apgadinimai
440 EUR
90 EUR,  10% išskaita vagystės atveju
Europa
a) Nemokamai suteikiama pagalba kelyje (Europoje) – atsitikus nelaimingam atsitikimui kelyje;
b)  Specialisto pagalba, degalų atvežimas, nutempimas;
c) Padangų draudimas
Išskaita (franšizė) netaikoma automobilio stiklams, žibintų stiklams, ir išoriniams veidrodžiams jei remontas atliekamas draudiko partnerių  servisuose
 

 

Seesam

 
Visų rizikų draudimas - draudimo apsauga suteikiama visais atvejais, išskyrus draudimo taisyklėse išvardintus nedraudžiamuosius įvykius
535 EUR
116 EUR;
10 % vagystės atveju;
Stiklų dūžių atveju kai stiklo remontas negalimas ir stiklą būtina keisti, visais atvejais taikoma 30 EUR išskaita 
Europa išskyrus Turkiją, Moldovą, Gruziją, Armėniją bei Azerbaidžaną, bet už Lietuvos Respublikos apsauga galioja tik iki 21 d. ir apsauga visiškai negalioja šalyse, kuriose eismas vyksta kairiąja puse
a)   Vieną kartą per metus 0 EUR franšizė autoavarijos, susidūrimo su žmogumi arba gyvūnu, gaisro, bei visiško sunaikinimo atveju;
b)   Po draudžiamojo įvykio, Draudikas apmoka pakaitinio automobilio nuomos išlaidas už 5 paras, bet ne daugiau nei remonto laikotarpis, o visa atlyginama suma per draudimo laikotarpį – 130 EUR;
c)    Automobilio raktelių vagystės atveju atlyginamos išlaidos: spynelių keitimo, naujo raktelių komplekto pagaminimo, signalizacijos/imobilizatorių perprogramavimo;
d)   Be papildomo derinimo apdraudžiama audio/video įranga, ratlankiai, vaikiškos kėdutės, signalizacija, stogo/dviračių bagažinės, automobilinis šaldytuvas, langų tonavimas iki 400 EUR;
e)   Dengiamas vairuotojo medicininių išlaidų draudimas iki 300 EUR valstybės nekompensuojamiems medikamentams;
f)   Atlyginamas asmeninių daiktų sugadinimas eismo įvykio metu iki 600 EUR;
g)  Remontui užsienyje limitas – 1.500 EUR;
h)  Kompensuojamas transportavimas ir saugojimas iki remonto; nakvynė ar kelionė namo; rato keitimas; avarinis durų atrakinimas. Bendradraudimo suma – 1.500 EUR.  
 
a)     Stiklų (visų kėbulo stiklų, veidrodėlių) įdaužų remontui, jei stiklą galima suremontuoti jo nekeičiant;
b)     Kai yra nustatytas ir aiškus įvykio kaltininkas, kai juo nėra draudėjas ar jo atstovas;
c)     Asmeninių daiktų (mobilus telefonas, rankinė ir kt) vagytės iš automobilio atveju;
d)     Valstybinių numerių ar dokumentų praradimo atveju
 
Draudimas be amortizacijos
Compensa
Visų rizikų draudimas
570 EUR
100 EUR;
10 % vagystės atveju
Europa su išimtimis
Draudimas netaikant nusidėvėjimo;
 
-
Rinkos vertė draudžiamojo įvykio dienai
Lietuvos draudimas
Draudimas išskaitant nusidėvėjimą; Remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu
646 EUR
130 EUR
Europa
Vairuotojo ir keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su apdrausta transporto priemone  8000 EUR sumai;
-
Rinkos vertė draudžiamojo įvykio dienai
Gjensidige
Visų rizikų draudimas; atsistatanti draudimo suma; draudimas rinkos verte; skaičiuojamas detalių nusidėvėjimas; remontas draudiko pasirinkimu; stiklų draudimas; transportavimo išlaidų draudimas
895 EUR  
100 EUR; 
10% vagystės ir plėšimas atveju, bet ne mažiau nei 100 EUR
Europa
a)   transporto priemonės papildomos įrangos draudimas iki 1500 EUR;
b)   Vairuotojo ir/ar keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų  iki 3000 EUR.
remontas, kai apgadinti tik stiklai, kai jis atliekamas pas draudiko partnerius
Transporto priemonės rinkos vertė draudžiamojo įvykio dieną

 

Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.

Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.

<< Atgal
Straipsniai pagal svarbiausias frazes: 
apdraustasis
civilinės atsakomybės draudimas
draudimo rizika
draudžiamasis įvykis
frančizė

Kitos naujienos:

Gyventojų apklausa atskleidė problemas, su kuriomis susiduria draudimo paslaugų vartotojai

2017 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais Draudėjų asociacijos iniciatyva buvo atlikta 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausa (apklausta 1008 Lietuvos gyventojai), kurios tikslas buvo išsiaiškinti ar draudimo sutartys tenkina vartotojų interesus ir lūkesčius, ar jiems aiškios draudimo sutarčių sąlygos, ar draudikai imasi iniciatyvos jas papildomai paaiškinti / patikslinti.

Plačiau >>

Draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik teisės aktuose numatytais atvejais

Draudikas atsisako mokėti draudimo išmoką? Ar toks jo elgesys pagrįstas ir teisėtas? Trumpai apžvelgsime tiek teismų praktiką, tiek teisės aktų nuostatas šiuo aspektu. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo išmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Plačiau >>

Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ir regresas

Ar visada pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra pagrindas draudikui, kuris išmokėjo nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, reikalauti atlyginti iš kaltininko išmokėtą draudimo išmokos dalį regreso tvarka?

Plačiau >>

Draudimo išmoka ir PVM

Pridėtinės vertės mokestis yra gana dažnas ginčo objektas tarp draudimo kompanijų ir draudėjų fizinių asmenų. Dažniausia situacija - fizinio asmenio turtui padaroma žala (pvz. apliejamas butas), jis kreipiasi į draudimo kompaniją reikalaudamas atlyginti nuostolius, patirtus atkuriant turtą į padėti buvusią iki draudžiamojo įvykio (suremontuoti butą). Draudikas pateikia samatą ir išmoka draudimo išmoką, sumažindamas šią išmoką PVM suma, kuri turėtų būti mokama turtą atkuriančiam subjektui (PVM mokėtojui). Ar tokie draudiko veiksmai pagrįsti, ar asmuo turi teisę reikalauti visos sąmatos sumos (įskaitant PVM ir kitus mokesčius)?

Plačiau >>

Transporto priemonių valdytojų savanoriškojo draudimo (KASKO) palyginimas pagal siūlomas paslaugas (II dalis)

Transporto priemonių valdytojų savanoriškojo draudimo (KASKO) palyginimas pagal siūlomas paslaugas (II dalis)

Plačiau >>

Transporto priemonių valdytojų savanoriškojo draudimo (KASKO) palyginimas pagal siūlomas paslaugas (I dalis)

Transporto priemonių valdytojų savanoriškojo draudimo (KASKO) palyginimas pagal siūlomas paslaugas

Plačiau >>

Vykstate į užsienį? Pasirūpinkite medicininių išlaidų draudimu.

Prieš vykstant į kelionę patartina pasirūpinti ne tik kelionės, bet ir medicininių išlaidų draudimu, kuris naudingas tais atvejais jei susižalojate ar susergate išvykos metu. Šis draudimas užtikrina, kad pateikę informaciją apie gydymo išlaidas draudikui, pagrįstai galite reikalauti jų kompensavimo.

Plačiau >>

Automobilių draudimas – ką žinoti ir ko nepamiršti

Automobilių draudimas – tai dalykas, kurio būtina nepamiršti įsigijus pasirinktą transporto priemonę. Lietuvoje siūlomi šie automobilių draudimo variantai.

Plačiau >>

Dviratininko draudimas

Šiais laikas dviratis kaip susisiekimo priemonė vis labiau populiarėja Lietuvoje. Vieni renkasi su dviračiais važiuoti iki darbo, kiti jais važinėjasi laisvalaikiu, o treti renkasi keliones dviračiu. Deja, važinėjant dviračiu, kyla didesnė rizika susižaloti ar sužaloti kitus, taip pat dviratis dažnai tampa vagystės objektu. Dėl tokių įvykių asmuo patiria papildomų išlaidų, tačiau nuo jų irgi galima apsisaugoti apsidraudžiant dviratininko draudimu, kurį kaip atskirą draudimo rūšį siūlo „Ergo“ draudimo bendrovė.

Plačiau >>

Ką turime žinoti apie šuns draudimą?

Daugelis savo gyvenimo neįsivaizduoja be svarbiausio palydovo – augintinio. Jie mūsų gyvenimą pripildo smagiomis akimirkomis ir gan dažnai prilygsta šeimos nariams. Deja, mūsų augintiniai irgi gali susirgti, patirti traumų, ir tokiais atvejais gydymo išlaidos gali siekti ženklias sumas, o vidutiniškai apsilankymas pas veterinarą kainuoja apie 100 Eur. Taip pat pasitaiko situacijų, kai mūsų mylimas augintinis gali iššokti į gatvę ir sukelti eismo įvykį. Tokiu atveju šuns šeimininkui teks atlyginti asmenų patirtus nuostolius, pavyzdžiui, automobilio remonto išlaidas.

Plačiau >>

Ekspertizė – būtinybė ar išimtis?

Draudikas turi pareiga įvertinti, ar įvykis gali būti laikomas draudžiamuoju. Jis privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Tam, kad draudimo bendrovė galėtų šią savo pareigą atlikti tinkamai, Draudimo įstatymas įpareigoja draudėją, naudos gavėją ir (ar) nukentėjusį trečiąjį asmenį bei kitus asmenis bendradarbiauti su draudimo bendrove, pateikti jai visą reikalingą informaciją, tačiau šios informacijos ne visuomet pakanka. Siekiant priimti objektyvų sprendimą, gali būti skiriama ekspertizė.

Plačiau >>

Draudiko teisė atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti

Sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas siekia apdrausti savo turtinius interesus ir tikisi, kad atsiradus žalai draudimo bendrovė draudimo sutarties pagrindu šią žalą atlygins, išmokėdama draudimo išmoką.

Plačiau >>

Draudimo paslaugų digitalizacija. Draudėjų finansinio ir teisinio išprusimo aktualumas bei tobulėjimo būtinybė (II dalis)

Draudimo produktų/paslaugų veiksmingumo ir efektyvumo užtikrinimas supaprastinant informacijos atskleidimo reikalavimus yra gyvybiškai svarbus draudėjams renkantis konkrečią draudiminę apsaugą, lyginant skirtingus pasiūlymus pagal konkrečius poreikius, įvertinant ryšį tarp suteikiamos apsaugos apimties ir mokamos įmokos dydžio ir prisiimant atsakomybę už savo finansinius sprendimus.

Plačiau >>

Draudimo paslaugų digitalizacija. Draudėjų finansinio ir teisinio išprusimo aktualumas bei tobulėjimo būtinybė (I dalis)

Draudimo industrija neišvengiamai nuolat evoliucionuoja, kad kuo optimaliau atitiktų besikeičiančius draudėjų poreikius ir reikalavimus bei rinkos situaciją. Draudimas yra reikšminga ekonomikos augimo ir vystymosi prielaida, palengvinanti verslo sandorius, užtikrinanti rizikos perleidimą, kompensuojanti draudiminių įvykių atvejais. Tai garantuoja rizikos valdymą ir saugios, profesionalios verslo praktikos skatinimą, prisideda prie finansinio stabilumo vykdant ilgalaikes investicijas į ekonomiką, skatina tvarumą ir stabilumą skirtingose rinkos sferose.

Plačiau >>

Europos draudikų federacija

Europos draudikų federacija – organizacija vienijanti 35 valstybių nacionalines draudikų federacijas ir atstovaujanti šių valstybių draudikams bei asmenims užsiimantiems perdraudimo veikla. Ši draudikų federacija atstovauja Europos draudimo bendrovėms, kurios generuoja apie 95 procentus visų pajamų, gaunamų iš draudimo įmokų visoje Europoje. Šios federacijos duomenimis Europos draudimo bendrovės gauna papildomų pajamų 1 200 mlrd. Eurų, tiesiogiai įdarbina apie 985 000 žmonių ir investuoja beveik 9 900 mlrd. Eurų.

Plačiau >>

Atstovavimo išlaidų atlyginimas nagrinėjant ginčą Lietuvos banke

Kaip buvo rašyta straipsnyje „Ginčas su draudimo bendrove – ar kreiptis į Lietuvos banką?“ nuo 2012 metų ginčus su draudimo bendrovėmis pagal asmens prašymą nemokamai nagrinėja Lietuvos bankas. Tačiau kai kyla ginčas su draudimo bendrove, retai kada apsieiname be teisininkų pagalbos – kreipiamės į juos dėl konsultacijos suteikimo, pretenzijos surašymo ir atstovavimo. Šios teisininkų paslaugos mums kainuoja, todėl dažnai į iškilusį ginčą numojame ranka įvertinę, kad teisininko išlaidos gali viršyti mūsų gaunamą naudą.

Plačiau >>

Civilinės atsakomybės draudimas

Įstatymai įtvirtina kiekvieno žmogaus pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tačiau gyvenime nutinka nenumatytų įvykių dėl ko kiti asmenys dėl Jūsų veiksmų ar neveikimo gali patirti žalos, pavyzdžiui, dėl nesuvaldyto dviračio atsitrenkėt į senolį ir jam nukritus sulūžo jo akiniai, Jūsų vaikai žaidžiant svečiuose nuvertė televizorių ir t.t. Tokiu atveju Jūs privalote atlyginti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius.

Plačiau >>

Kaip elgtis patekus į eismo įvykį užsienyje?

Tikriausiai daugelis vairuotojų nesusimąsto kaip elgtųsi jeigu patektų į eismo įvykį užsienyje, ar žinotų kur kreiptis ir su kuo bendrauti, kad kuo greičiau išspręstų susidariusią nemalonią situaciją. Tačiau daugeliui nekyla abejonių, kad patekus į eismo įvykį užsienyje, būtina apsiginkluoti kantrybe, drąsa ir pasitikėjimu, kadangi stresas, kurį sukelia įvykis, gali daryti neigiamą įtaką bendraujant svetima kalba, pildant eismo įvykio deklaraciją ir atliekant kitus labai svarbius veiksmus. Siekiant išvengti klaidų, svarbu žinoti pagrindinius veiksmus, kurių dėka eismo įvykio neigiamos pasekmės bus greičiau eliminuotos.

Plačiau >>

Kieme radau apgadintą automobilį: ar man bus atlyginti nuostoliai?

Daugeliui žinoma problema, kai daugiabučių namų kiemuose nėra vietos priparkuoti automobilio arba likusios tik labai mažos vietos, kurios kelia abejones ar apskritai bus galima į jas įvažiuoti. Draudikai pastebi, jog ši problema skatina vairuotojų skundų skaičiaus augimą dėl kiemuose rastų įbrėžtų automobilių. Tokios situacijos yra tikrai sudėtingos, kadangi dažniausiai nežinomi tokių įvykių kaltininkai, o juos identifikuoti tikrai nėra paprasta.

Plačiau >>

Kuriose pasaulio valstybėse transporto draudimas yra brangiausias?

Tendencingai augant transporto priemonių draudimo įmokoms Lietuvoje, įdomu būtų peržvelgti kuriose pasaulio valstybėse yra brangiausios draudimo įmokos ir nuo ko jos priklauso. Nors transporto priemonių draudimo kainos skiriasi kiekvienoje šalyje, pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką draudimo kainai dažniausiai būna tokie patys. Bendra tendencija išlieka tokia, kad labiausiai pasiturinčiose valstybėse transporto priemonių draudimas yra brangiausias.

Plačiau >>

Galimybė sudaryti draudimo sutartis neišėjus iš namų: privalumai ir trūkumai.

Sutarčių sudarymas nuotoliniu būdu šiais laikais nėra naujiena, žmonės, esant galimybei, teikia prioritetą jų sudarymui neišeinant iš namų, o verslininkai imasi priemonių, kad tokios galimybės būtų sudarytos ir veiktų efektyviai. Todėl nenuostabu, kad šią tendenciją pastebėjo ir draudimo kompanijos – daugelis jų siekia sudaryti sąlygas, kad draudėjai sutartis galėtų pasirašyti naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis. Ar iš tiesų draudimo kompanijos tinkamai sudaro šias galimybes, ar jas įgyvendindamos nepažeidžia draudėjų teisių, jų teisėtų lūkesčių ir teisės aktų reikalavimų, galima atsakyti tik žinant, kokie reikalavimai taikomi tokioms sutartims ir kokios yra šalių teisės ir pareigos.

Plačiau >>

Laidavimo draudimas: reikšmė ir paskirtis

Nagrinėdami draudimo įmonių siūlomus draudimo paketus galime rasti terminus: „laidavimas“, „laidavimo sutartis“, „laidavimo draudimas“, tačiau tik nedaugelis įmonių atskleidžia šių sąvokų prasmę arba pateikia tik abstrakčius apibrėžimus. Remiantis teisine literatūra, teismų praktika bei draudikų nurodomais išaiškinimais, laidavimo draudimas gali būti suprantamas kaip draudimo rūšis (paslauga), pagal kurią draudimo įmonė (draudikas), pagal draudėjo, kuris perka laidavimo draudimo paslaugą, užsakymą, įsipareigoja laiduoti trečiajam asmeniui – naudos gavėjui ir atlyginti jo nuostolius, susijusius su draudėjo prievolių neįvykdymu.

Plačiau >>

Nedraudžiamieji įvykiai turto draudimo sutartyse

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad sąlyga, apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, taip paneigiant draudimo sutarties esmę. Teismai akcentuoja, kad draudėjas, prieš pasirašydamas draudimo sutartį, privalo suprasti jos sąlygas ir žinoti, kurių įvykių sukeltos pasekmės nebus kompensuojamos.

Plačiau >>

Augintinių draudimas: kas ir nuo ko draudžiami?

Europoje augintinių draudimas jau ilgą laiką nėra naujovė, todėl nenuostabu, kad jį pradėjo siūlyti ir Lietuvos draudimo kompanijos. Draudėjai, apdraudę savo augintinius gydymo išlaidų, gyvybės, dingimo ar vagystės ir civilinės atsakomybės draudimu, atsiradus vienai iš šių aplinkybių, pagrįstai gali kreiptis į draudimo kompaniją ir prašyti kompensacijos. ​ Kokius gyvūnus galima apdrausti? Apdrausti galima šunis, kates, galvijus, arklius, žirgus, avis, ožkas, paukščius, kiaules bei atskirai susitarus su draudiku, daugelį kitų gyvūnų / gyvulių.

Plačiau >>

Nelaimė nuomojamame bute: kaip elgtis?

Renkantis būstą nuomai patartina jo šeimininkų pasiklausti ar jis yra apdraustas, išsiaiškinti problemas, kurios gali kilti jame gyvenant (pvz.: ar tvarkinga elektros instaliacija, ar tvarkinga kanalizacija, ar kaimynai nekelia problemų ir pan.) ir tik įsitikinus būsto patikimumu, pasirašyti nuomos sutartį. Jei vis dėlto pamiršote paklausti ar būstas yra draustas, nedelsiant tai padarykite, ir jei paaiškės, kad ne – imkitės priemonių, kad būtų pasirūpinta jo draudimu. Į šį patarimą patartina pažiūrėti rimtai, nes nutikus nelaimei, gali būti sunku nustatyti kas už ją atsakingas ir be ginčo priimti tiek nuomotojui, tiek nuomininkui palankų sprendimą.

Plačiau >>

Kreditinės kortelės – tik atsiskaitymui?

Banko mokėjimo kortelės yra neatskiriama kiekvieno asmens kasdienybės dalis. Lietuvos banko duomenimis, nuo 2016 metų Lietuvos gyventojai vis dažniau atsiskaito kortelėmis nei grynaisiais pinigais. Banko kortelės yra trijų rūšių – debetinės, išankstinio mokėjimo bei kreditinės. Viena labiausiai paplitusių kortelių rūšių yra debetinės kortelės. Debeto kortelė suteikia galimybę atsiskaityti už pirkinius ar paslaugas, naudojantis bankomatais pasiimti grynųjų pinigų ar juos įmokėti į sąskaitą. Šių kortelių turėtojams nėra suteikiamos papildomos apsaugos, priešingai nei kredito kortelių savininkams.

Plačiau >>

Ar galima tikėtis žalos atlyginimo, jeigu automobilis buvo sugadintas liūties metu?

Gamtos stichijų padaroma žala kiekvienais metais auga. Daugiausiai materialinių nuostolių paprastai gyventojams pridaro audros. Statistiniai duomenys rodo, kad gyventojams audros padaryta žala 2015 metų vasarą siekė 256 000 eurų, 2016 m. vasarą sudarė beveik 450 000 Eurų. Šią vasarą buvo net kelios stiprios liūtys, kurių metu patvino miestų gatvės ir buvo apgadinta nemažai automobilių. Po šių įvykių buvo keliami klausimai dėl žalos, atsiradusios transporto priemonėms dėl liūties, atlyginimo. Jeigu automobilis buvo apdraustas transporto priemonių (kasko) draudimu, draudėjas ar apdraustasis gali tikėtis gauti draudimo išmoką.

Plačiau >>

Kas atsakingas dėl į kelią išbėgusio laukinio gyvūno padarytos žalos atlyginimo?

Kiekvienų metų rudenį vairuotojai yra įspėjami būti budresniais kelyje, nes suintensyvėja laukinių gyvūnų migracija. Vairuotojams patariama miškingose teritorijose pasirinkti saugų greitį, nesiblaškyti, laikytis didesnio atstumo nuo kitų transporto priemonių, ypatingai atsargiems būti tamsiu paros metu, kadangi dėl blogesnių matymo sąlygų, pastebėti laukinį gyvūną bus gerokai sudėtingiau.

Plačiau >>

Tyčinis eismo įvykis: kas tai ir kokie jo požymiai?

Draudimo bendrovėms kiekvienais metais tenka išnagrinėti po kelis šimtus eismo įvykių iš kurių nemaža dalis būna inscenizuoti, t.y. sukelti tyčia, siekiant pasipelnyti. Policijos pareigūnų ir draudikų sukaupta patirtis padeda jiems greitai atpažindinti tyčines avarijas ir teisingai išaiškinti susiklosčiusią situaciją, tačiau vairuotojai, kurie patenka į tokias avarijas, dėl patiriamo streso negali atpažinti ar ji padaryta tyčia ar dėl neatsargumo.

Plačiau >>

Kas yra siurprizinės draudimo sutarčių sąlygos?

Nagrinėjant teismų praktiką, susijusią su draudimo teisiniais santykiais, galima pastebėti, kad gausu bylų, kuriose draudėjai ginčija draudimo sutarčių sąlygas, teigdami, kad jos yra netikėtos (siurprizinės), t. y. tokios, kurių negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Draudėjai teigia, jog tokios siurprizinės sąlygos pažeidžia jų lūkesčius ir interesus, kelia nepasitikėjimą draudimo kompanijomis ir jų vykdomos veiklos teisingumu.

Plačiau >>

Kaip nesuklysti apsidraudžiant ekstremalaus sporto ir pramogų metu?

Vis daugiau atsiranda žmonių, kurie laisvalaikį leidžia aktyviai – jodinėja žirgais, važinėja motociklais, keturračiais, nardo, slidinėja, kopia į kalnus, šokinėja parašiutu ir t.t. Visos šios sporto, veiklos rūšys yra pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei, nes susijusios su didesne rizika – galimybė patirti traumą yra didesnė, nei užsiimant tradicinio sporto rūšimis, o sportuojančiojo saugumas tik iš dalies priklauso nuo jo gebėjimų bei pasirengimo – t.y., riziką įtakoja aplinka, kurioje sportuojama ir/ar gamtos jėgos, kurios pasitelkiamos sportuojant (vėjas, bangos, sniegas ir kt.)), kurioms būtini ypatingi fiziniai bei psichiniai gebėjimai bei pasirengimas, ir/ar speciali įranga, bei kurių metu atliekami įvairūs fiziniai triukai.

Plačiau >>

Važiuosi potvynio apsemta gatve – draudimo išmokų (ne)lauk

Lietuviai jau priprato prie dažnų liūčių ir neretai jas lydinčių stiprių vėjų, tačiau ne paslaptis, kad šie gamtos reiškiniai pridaro rūpesčių automobilių vairuotojams. Kaip reaguoja draudimo bendrovės į vairuotojų patiriamus nuostolius?

Plačiau >>

Draudžiamojo įvykio požymiai

Dažniausiai į draudimo taisykles draudėjai gilinasi tik tuomet, kai nutinka įvykis, kurio metu yra sugadinimas ar sunaikinamas turtas, ir kartais nutinka taip, kad jų lūkesčiai būna nepateisinti – draudikas priima sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju vadovaudamasis tam tikra draudimo taisyklių norma. Tokiu atveju gali nepadėti net ir argumentas, kad draudėjas nebuvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis.

Plačiau >>

Kelionių draudimas - svarbiausi aspektai

Kelionių draudimas, svarbiausi aspektai, ką reikia žinoti draudžiantis kelionių draudimu. Kokiais atvejais kelionių draudimas negalioja, kokie yra nedraudžiamieji įvykiai

Plačiau >>

Būsto paskolos draudimas

Būsto paskolos draudimas - draudimas, kuris užtikrina fizinio asmens (būsto paskolos gavėjo), interesą neprarasti būsto. Jeigu asmuo, kuris įsigijo būstą, negali tinkamai vykdyti būsto kredito sutarties sąlygų (mokėti atitinkamo dydžio įmokų), bankui teisė gauti atitinkamą prievolės įvykdymą užtikrinama būsto paskolą apdraudusio asmens - draudiko. Šis draudimas iš esmės yra naudingas tiek pačioms kredito įstaigoms, kaip paskolų davėjams, tiek fiziniams asmenims – paskolų gavėjams.

Plačiau >>

Gyvybės draudimo sutarties nutraukimas

Gyvybės draudimo sutartis, kaip ir bet kuri kita sutartis, gali būti vienašališkai nutraukta. Vienašališkai sutartį gali nutraukti tiek draudėjas, tiek draudikas. Nutraukimo pagrindus, visų pirma, numato Draudimo įstatymas.

Plačiau >>

Neblaivumo/apsvaigimo reikšmė

Pastaruoju metu itin dažnai viešinami įvykiai, kurių metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių nukenčia pėstieji. Pirmasis įspūdis dažniausiai būna toks, jog dėl eismo įvykio yra kaltas vairuotojas, tačiau aiškinantis eismo įvykio detales, neretai paaiškėja, jog patys pėstieji savo elgesiu turėjo tam įtakos, pvz., pereina gatvę ne tam skirtoje vietoje, tamsiu paros metu neturi prie drabužių prisisegę atšvaito ir pan. Tokios aplinkybės yra vertinamos ir draudikų tuomet, kai apdraustieji ar kiti asmenys, turintys teisę gauti išmoką, kreipiasi dėl draudimo išmokos išmokėjimo, įvykus eismo įvykiui, kurio metu nukentėjo apdraustasis. Įvertinusi reikšmingas aplinkybes, draudimo bendrovė gali padaryti išvadą, jog įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju.

Plačiau >>

Jeigu namų turtą sugadino Jūsų svečias

Sudarant draudimo sutartį, draudėjas tikisi savo interesų, dėl kurių jis draudėsi, apsaugos. Tuo atveju, jeigu yra sugadinimas turtas, draudėjas tikisi, kad įvykis bus pripažintas draudžiamuoju ir jam bus išmokėta draudimo išmoka. Draudimo taisyklėse yra numatyta, kokie atvejai yra pripažintini draudžiamaisiais įvykiais, tačiau jų vertinimas, priklausomai nuo situacijos, gali skirtis.

Plačiau >>

Kai apdraustasis ir naudos gavėjas nesutampa

Draudėjas, apdraustasis ir naudos gavėjas – draudimo teisiniuose santykiuose dažniausiai sutinkamos sąvokos. Apdraustasis – asmuo, draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio gyvybė, sveikata ar turtiniai interesai yra draudžiami, kai kuriuose apibrėžimuose pridedama ir požymis, jog šis asmuo gauna draudimo išmoką. Naudos gavėjas – tai draudimo sutartyje nurodytas arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, kuris draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką.

Plačiau >>

Būsto draudimas - papildomos naudos apie kurias galbūt nežinojote

Daugeliui žinoma, ar bent jau yra girdėta, jog apdraudžiant būstą, galima pasirinkti draudimą atkuriamąja arba likutine verte ir priklausomai nuo pasirinkto varianto pagal atitinkamas taisyklių nuostatas yra apskaičiuojama draudimo išmoka. Tačiau tik nedaugeliui žinoma, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo išmoka gali apimti ne tik apdrausto turto remonto (atkūrimo) išlaidas. Kokios išmokos galima tikėtis, atsitikus draudžiamajam įvykiui?

Plačiau >>

Ar savižudybė draudžiamasis įvykis?

Ar savižudybė yra draudžiamasis įvykis? Ar draudimo kompanija privalo mokėti draudimo išmoką, jeigu apdraustasis bandė nusižudyti? Kokiais atvejais savižudybė laiko draudžiamuoju įvykiu? Šiame straipsnyje išsamiau paanalizuosime šiuos atvejus atsižvelgdami tiek į galiojančius teisės aktus, tiek į teismų praktią.

Plačiau >>

Besąlyginė išskaita (franšizė)

Sudarant draudimo sutartį, vartotojai dažnai susiduria su franšizės (arba kitaip vadinama besąlyginė išskaita) sąvoka. Franšizė yra apibrėžiama kaip draudimo sutartyje nustatyta apdrausto nuostolio dalis, kuri tenka pačiam draudėjui ar apdraustajam ir kurios dydžiu yra mažinama draudimo bendrovės mokama draudimo išmoka, įvykus draudžiamajam įvykiui. Išskaita gali būti išreikšta konkrečia suma arba tam tikru procentiniu dydžiu. Išskaita gali būti besąlyginė arba sąlyginė. Dažniausiai praktikoje pasitaiko besąlyginės išskaitos sąvoka.

Plačiau >>

Gyvenamosios vietos keitimo reikšmė būsto draudimui

Gyvenimui esant dinamiškam, prie besikeičiančių situacijų turi taikytis ir teisė, ne išimtis ir draudimo teisė. Šiai dienai žmonės mažiau yra prisirišę prie savo gyvenamosios vietos - nebijo iš mažesnio būsto persikelti į didesnį, labiau atitinkantį šeimos poreikius, kraustytis iš vieno miesto į kitą. Tokiose situacijose, kai yra priimamas sprendimas pakeisti gyvenamąją vietą, jeigu asmuo buvo apdraudęs jam priklausantį būstą ir jame esantį turtą, dažnai yra iškeliamas klausimas – kas nutinka su draudimo sutartimi?

Plačiau >>

Pareiga pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą

Draudimo sutartis yra grindžiama didžiausiu šalių pasitikėjimu, todėl jos šalims yra nustatyta didesnė pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis, didesnis atidumo ir rūpestingumo viena kitos atžvilgiu laipsnis. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką. Vykdydamas šią pareigą, jis vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, žinomi paprastai tik draudėjui.

Plačiau >>

Dėl pareigos drausti transporto priemones valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu

Atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmenims ši sutartis privaloma, jie negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, t. y. naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.

Plačiau >>

Neturtinės žalos atlyginimas, bendra informacija

Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Plačiau >>

Transporto priemonių valdytojų pareigos

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią tais atvejais, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, o draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

Plačiau >>

Draudėjo pareiga imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti

Draudėjo pareiga imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą yra įtvirtinta Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Plačiau >>

Draudimo išmokos grąžinimas, kai žala padaroma tyčia

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos tyčia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad „tyčia“ apima tiek tiesioginę (sąmoningas siekimas žalos), tiek ir netiesioginę (sąmoningas leidimas žalai atsirasti) tyčią.

Plačiau >>

Draudimo išmokos grąžinimas, kai TP valdytojas neturėjo teisės vairuoti

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Cituojamam straipsnyje įtvirtintos sąlygos, yra susijusios su transporto priemonę vairuojančio subjekto ypatumais: (i) jis yra neteisėtas transporto priemonės valdytojas (pvz., transporto priemonę naudoja be jos savininko žinios ir (ar) sutikimo)

Plačiau >>

Draudimo išmokos grąžinimas, kai TP valdytojas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

Plačiau >>

Draudimo išmokos grąžinimas (privalomasis transporto draudimas)

Draudimo išmokos grąžinimo atvejai numatyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje - čia įtvirtinti atvejai kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.

Plačiau >>

Draudimo išmokos mokėjimo tvarka transporto priemonių draudime

Draudikas draudimo išmoką privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos, o jei per šį terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje).

Plačiau >>

Draudiko reikalavimo atlyginti žalą pateikimas žalą padariusio asmens įpėdiniams

Praktikoje pasitaiko situacijų, kai už žalos atsiradimą atsakingas asmuo – transporto priemonės vairuotojas eisimo įvykio metu arba netrukus po eismo įvykio miršta, o jo palikimą priima įpėdiniai. Kyla klausimas, kada draudikas gali reikalauti iš įpėdinių atlyginti už palikėjo padarytą žalą. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Plačiau >>

Ką daryti jeigu įvažiavote į duobę ir sugadinote transporto priemonę?

Dažnai pasitaiko situacijų, kai transporto priemonė yra sugadinama įvažiavus į duobę, todėl kyla klausimas, kas tokiu atveju yra atsakingas ir iš ko galima reikalauti atlyginti žalą. Lietuvoje, vadovaujantis Kelių įstatymo nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. O vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnio nuostatomis, žalą, padarytą dėl kelių trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo.

Plačiau >>

Kelionių draudimas - ar visas išlaidas atlygina draudikas

Vykstant globalizacijos procesui, visuomenei modernėjant, asmenims dažnai nebeužtenka tų pagrindinių garantijų, kurias jiems suteikia valstybė. Viena iš tokių sričių – sveikatos draudimas. Šiuo metu egzistuoja dvi sveikatos draudimo rūšys – privalomasis draudimas ir papildomas, arba kitaip vadinamas savanoriškasis, sveikatos draudimas. Privalomojo sveikatos draudimo atveju šiuo draudimu apdraustam asmeniui, įvykus draudžiamajam įvykiui, valstybė garantuoja šiam asmeniui sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, taipogi išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Papildomojo sveikatos draudimo atveju asmens sveikatos priežiūros paslaugos kompensuojamos pagal draudimo sutartyje numatytas sąlygas.

Plačiau >>

Gyvybės draudimas mirus apdraustajam arba naudos gavėjui

Gyvybės draudimas yra draudimo rūšis, kurio paskirtis - apsaugoti šeimos finansinį saugumą apdraustajam susirgus, tapus neįgaliam ar mirus. Kas turi teisę gauti draudimo išmoką, mirus jos pagrindu apdraustam asmeniui? Šiuo atveju kiekviena draudimo bendrovė, teikianti tokią paslaugą, turi savo draudimo taisykles, todėl kiekvienu atveju tam tikros sąlygos gali skirtis. Atlikus gyvybės draudimo sąlygų analizę, būtų galima išskirti tokias bendro pobūdžio taisykles. Mirus apdraustajam, draudimo išmoka yra mokama naudos gavėjui. Sudarant draudimo sutartį, joje galima nurodyti vieną ar kelis naudos gavėjus. Svarbu yra tai, jog draudimo išmoka negali būti mokama asmeniui, dėl kurio tyčinės veikos apdraustasis mirė. Tokiu atveju šiam asmeniui priklausanti mokėtinos draudimo išmokos dalis yra paskirstoma kitiems naudos gavėjams, proporcingai padidinus jiems tenkančias išmokos dalis, arba apdraustojo įpėdiniams, jeigu nebuvo paskirta kitų naudos gavėjų.

Plačiau >>

Draudėjas žalos atlyginimo procese

Lietuvoje draudimo paslaugas (draudikas) teikia ne viena draudimo kompanija, todėl vartotojai (draudėjai) turi galimybę pagal vienokius ar kitokius kriterijus pasirinkti draudiką. Viena iš draudimo rūšių yra būsto draudimas kartu su civilinės atsakomybės draudimu, kas reiškia, jog draudėjas siekia apsaugoti ne tik savo turtą nuo draudžiamųjų įvykių, bet apdraudžia ir savo civilinę atsakomybę, t.y. nutikus draudžiamajam įvykiui draudimo kompanija už jį atlygins žalą pagal draudimo sutarties nuostatas. Nepaisant to, kad asmuo yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, žalos atsiradimo atveju jis turi būti apdairus ir rūpestingas bei pasidomėti, kokį sprendimą dėl atlygintinos žalos sumos priims jo draudikas, išsiaiškinti priimto sprendimo motyvus ir galimas pasekmes. Gali kilti klausimas, kodėl to reikia. Atsakymas labai paprastas – kad apsidraudęs asmuo gautų tai, ko tikisi iš draudimo sutarties - apsaugos.

Plačiau >>

Melagingos informacijos pateikimas draudikui

Draudimo sutartyje, kaip ir įprasta kiekvienai sutarčiai, yra numatomos draudiko ir draudėjo teisės ir pareigos. Draudėjas, siekdamas gauti draudimo išmoką, turi pareigą pateikti teisingą informaciją apie įvykį, dėl kurio siekiama gauti draudimo išmoką. Draudikui nustačius, kad draudėjas pateikė melagingą informaciją, jis turi teisę nemokėti visos ar dalies draudimo išmokos arba susigrąžinti jau išmokėtą draudimo išmoką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau tekste trumpinama LAT arba vadinama kasaciniu teismu) 2016-11-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-313/2016 sprendė dėl teisės normų, reglamentuojančių draudimo bendrovės teisę nemokėti draudimo išmokos arba susigrąžinti jau sumokėtą, paaiškėjus draudėjo neteisėtiems veiksmams, siekiant gauti didesnę draudimo išmoką, aiškinimo ir taikymo.

Plačiau >>

Draudėjai civiliniame procese

Asmuo, sudaręs draudimo sutartį su draudimo bendrove, tikisi, kad įvykus draudżiamajam įvykiui, draudimo bendrovė išmonės jam draudimo išmoką ir jo rūpesčiai baigsis, tačiau dažnai nutinka taip, jog tuo viskas nesibaigia. Jeigu draudikas, t.y. draudimo kompanija, išmokėjus draudimo išmoką nusprendžia reikalauti turtinės žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, į teismo procesą dažnai yra įtraukiamas ir draudėjas, t.y. asmuo, kuriam buvo išmokėta draudimo išmoka. Labai dažnai tenka išgirsti klausimų, kodėl taip yra, kokios yra draudėjo teisės procese.

Plačiau >>

Ieškinio senaties terminas

Ieškinio senaties terminas. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį su draudimo bendrove, tikisi, kad nutikus draudimo sutartyje numatytiems draudžiamiesiems įvykiams draudikas išmokės draudimo išmoką ir draudėjo turtiniai interesai bus patenkinti. Deja, nutinka tokių atvejų, kuomet draudimo bendrovė, įvertinusi situaciją, pripažįsta įvykį nedraudžiamuoju ir nusprendžia draudimo išmokos neišmokėti arba pripažįsta įvykį draudžiamuoju, tačiau apskaičiuoja draudimo išmoką, kuri netenkina draudėjo, pvz., draudėjo nuomone, yra per maža. Tokiu atveju draudėjas gali ginti savo pažeistus interesus, kreipdamasis su ieškiniu į teismą, prašydamas apginti jo pažeistas teises, tačiau svarbu yra žinoti vieną esminį aspektą – su ieškiniu būtina kreiptis per įstatymų nustatytą terminą, t.y. nepraleidžiant ieškinio senaties termino.

Plačiau >>

Įvykus eismo įvykiui

Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: 1) nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą; 2) pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus;

Plačiau >>

Draudimo sutarties sudarymas – Jūsų teisės, draudimo bendrovių pareigos

Šiais laikais draudimo sutartis sudarome gan dažnai, nes siekiame apsaugoti savo turtinius interesus ir išvengti nuostolių. Draudimo sutartys yra sudaromos ne tik gyvai bendraujant su draudimo bendrovės atstovu, bet telefonu arba elektroniniu paštu. Taip pat draudimo sutartis galime sudaryti pasikreipę į draudimo brokerius, nes jie pateikia kelių draudimo bendrovių pasiūlymus, iš kurių asmuo pasirenka vieną. Šis draudimo variantas yra ganėtinai populiarus, nes asmeniui nereikia kreiptis į kiekvieną bendrovę ir domėtis kokio dydžio yra draudimo įmoka. Tokiais atvejais polisą ir draudimo sutarties sąlygos yra atsiunčiamos į Jūsų elektroninio pašto dėžutę, kurių dažniausiai mes neskaitome. Šiame straipsnyje apžvelgsime kokias teises ir pareigas Jūs turite kaip vartotojas, kai sudarote draudimo sutartį minėtais būdais.

Plačiau >>

Jūsų kaip vartotojo pagrindinės teisės sudarius draudimo sutartį

Vartojimo sutarties sampratą apibrėžia Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalis. Pagal šią normą vartojimo sutarčiai yra būdingi du požymiai: (1) prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo; (2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas turi įsigyti savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimui. Taigi, sudarydami draudimo sutartį mes sudarome vartojimo sutartį, kuriai turi būti taikomos specialios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims. Teismų praktikoje draudimo sutartis taip pat teisine prasme vertinama kaip vartojimo sutartis.

Plačiau >>

Manote, kad draudimo sutarties sąlygos nesąžiningos?

Kol tarp Jūsų ir draudimo bendrovės nėra kilęs ginčas, tačiau manote, kad draudimo sutarties sąlygos pažeidžia Jūsų kaip vartotojo teises, siūlome kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais. Jeigu su draudimo bendrove ginčas vis dėl to iškilo, galite kreiptis į Lietuvos banką, kuris taip pat vertina draudimo sutarčių sąlygas. Lietuvos banko reikalavimu draudimo bendrovė privalo pakeisti draudimo taisyklių sąlygas, prieštaraujančias teisės aktų nuostatoms ar pažeidžiančias vartotojų teises ir interesus. (Draudimo įstatymo 92 straipsnio 3 dalis). Įstatymų leidėjas taip pat numatė, kad Lietuvos bankas tikrina, ar draudimo bendrovės pateiktos privalomojo draudimo taisyklės (pavyzdžiui, transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės) atitinka teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų, tarp jų ir vartotojų, interesų. (Draudimo įstatymo 92 straipsnio 4 dalis).

Plačiau >>

Privalomasis ir papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnyje yra nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į profilaktinę sveikatos priežiūrą ir teisę į gydymą nacionalinių teisės aktų ir praktikos nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatomis (3 straipsnis) yra išskiriamos šios sveikatos draudimo rūšys – privalomasis sveikatos draudimas ir papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas. Privalomasis sveikatos draudimas - valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema,

Plačiau >>

Pareiga atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę draudimo teisiniams santykiams

Prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją.

Plačiau >>

Eismo įvykis užsienyje

Eismo įvykis užsienyje ne tik gali sugadinti Jums atostogas, bet ir sukelti rimtų finansinių pasekmių. Siūlome vadovautis šiomis rekomendacijomis, kad dėl eismo įvykio užsienyje patirtumėte kuo mažiau išlaidų. Įvykus eismo įvykiui užsienyje, pirmiausia nepasišalinkite iš įvykio vietos ir imkitės visų įmanomų priemonių didesnei žalai atsitikti arba eismo įvykio pasekmėms sumažinti.

Plačiau >>

Neturtinės žalos atlyginimas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) sutartis, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą – civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengtų neigiamų turtinių padarinių. Šios rūšies draudimo tikslas yra garantuoti dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo apdrausta transporto priemonė, nukentėjusių ir patyrusių žalą asmenų nuostolių atlyginimą, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę.

Plačiau >>

Pareiga informuoti apie eismo įvykį, pareigos neįvykdymo pasekmės

Draudėjas, laiku nepranešęs apie eismo įvykį, pažeidžia ne tik savo pareigą apie įvykį informuoti draudiką nustatytais terminais, bet ir pareigas draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, teikti visą jam prieinamą ir reikalingą informaciją. Nepranešęs apie eismo įvykį, draudėjas atima galimybę iš draudiko nuo pat pradžių efektyviai dalyvauti tyrime nustatant žalos padarymo priežastis ir jos dydį.

Plačiau >>

Draudimo sutartis - samprata bei draudimo sutarties sąlygų aiškinimas

Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka pareiga įvykus draudžiamajam įvykiui atlyginti atsiradusius nuostolius. Dėl to viena iš privalomųjų ir pagrindinių draudimo sutarties sąlygų yra draudimo rizika (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Ši sąlyga išreiškia draudimo sutarties esmę ir paskirtį – apsaugoti draudėjo (naudos gavėjo) interesus, prisiimant draudimo sutartyje sulygto draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę. Taigi draudimo rizika yra pavojaus, neigiamų padarinių atsiradimo tikimybė, o draudžiamasis įvykis yra tiesioginis draudimo rizikos materializavimosi padarinys, suponuojantis pareigą išmokėti draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis).

Plačiau >>

Ginčas su draudimo bendrove – ar kreiptis į Lietuvos banką?

Nuo 2012 metų ginčus su draudimo bendrovėmis pagal asmens prašymą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, dėl mokėtinos ar jau išmokėtos draudimo išmokos dydžio, nagrinėja Lietuvos bankas vadovaudamasis Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklėmis (patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2016 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 03-11). Pagal Lietuvos banko pateiktą statistiką apie 50 proc. pateikiamų skundų yra susijusių su draudimo bendrovėmis, daugiausiai ginčų kyla dėl transporto priemonių draudimo ir dėl nekilnojamojo turto (būsto) draudimo sutarčių (2015 m. Lietuvos banko nagrinėtų ginčų apžvalga).

Plačiau >>

Draudimo išmokos dydis, jo nustatymo tvarka

Atsitikus draudžiamajam įvykiui dažniausiai kyla klausimas, kokio dydžio bus draudimo išmoka ir kaip draudikas ją apskaičiuos. Draudimo išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius nuostolius, nustatytą draudimo sumą, draudimo vertę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Draudikas, nustatydamas draudimo išmokos dydį, vadovaujasi draudėjo pateiktais, savo paties surinktais duomenimis bei ekspertų, įskaitant ir nepriklausomus, išvadomis. Vienas iš turto draudimo sutarčių ypatumų yra draudimo vertės kategorija, kuri yra svarbi nustatant draudimo sumą, draudimo įmoką ir draudimo išmoką. Draudimo vertės kategorija yra susijusi su draudimo interesu. Draudimo intereso, kurį draudžia draudėjas, vertė vadinama draudimo verte.

Plačiau >>

Būsto paskolos gavėjo mirties pasekmės būsto draudimo sutarčiai

Būstas, kuris įsigyjamas kredito įstaigos skolintomis lėšomis, privalo būti apdraustas būsto paskolų draudimu, tokiu būdu siekiant apdrausti kredito davėjo turtinius interesus. Įvykus draudiminiam įvykiui – kredito gavėjui laikinai negalint mokėti draudimo įmokų ar palūkanų, kredito gavėjui šias sumas kompensuoja draudikas. Tačiau kyla klausimas, kaip bus tuo atveju, jeigu kredito gavėjas mirė. Ar bus toks atvejis laikomas draudžiamuoju? Ar kredito davėjas galės reikalauti draudiko mokėti draudimo išmoką? Į šį klausimą atsakė Lietuvos Aukščiausiais Teismas vienoje iš bylų. Teismas pažymėjo, kad skolininkui (būsto pirkėjui/paskolos ėmėjui) mirus negalima konstatuoti, kad prievolė grąžinti visą kreditą automatiškai yra pažeidžiama, t. y. preziumuoti jos negrąžinimo faktą, nes mirus skolininkui jo turtinės teisės ir pareigos nesibaigia.

Plačiau >>

Ar gausiu draudimo išmoką, jeigu apdraustas bankui įkeistas būstas?

Retas žmogus gali šiais laikais įsigyti būstą be banko paskolos. Įsigyjant būstą tokiu būdu būstas yra įkeičiamas bankui pagal hipotekos sutartį, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio reikalavimo įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (bankui). Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.171 straipsnio 4, 5 dalimis įkeičiamas daiktas, išskyrus žemę, turi būti apdraustas, hipoteka apima ir nekilnojamojo daikto draudimo atlyginimą – bankas turi teisę į būsto draudimo sumą. Dažniausiai draudimo polise nurodyta draudimo suma gerokai viršija banko reikalavimo teisę, tačiau atsitikus draudiminiam įvykiui būsto savininkas vis tiek negauna draudimo išmokos ar jos dalies. Ar teisėtai šiuo atveju elgiasi draudimo bendrovės atsisakydamos mokėti draudimo išmoką būsto savininkui?

Plačiau >>

Žalioji kortelė

Žaliosios kortelės sistema yra apsaugos mechanizmas, skirtas užtikrinti, jog šiai sistemai priklausančiose valstybėse eismo įvykio metu nukentėjusiam padaryta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykį sukėlęs asmuo yra toje šalyje registruotas, ar iš užsienio atvykęs transporto priemonės valdytojas (vairuotojas). Žaliosios kortelės sistemai šiuo metu priklauso 48 valstybės (jų sąrašą galite pasitikrinti čia). Žalioji kortelė - tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas, suteikiantis teisę keliauti per 48 valstybių teritorijas, papildomai nesidraudžiant savo civilinės atsakomybės pagal šalies, į kurią įvažiuojama, įstatymus.

Plačiau >>

Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos

Vienas iš išimtinių atveju, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įgyja regreso teisę į draudėją yra tada, kai atsakingas asmuo pasišalina iš eismo įvykio vietos. Tokia nuostata įtvirtinta tiek Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomoji draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ), tiek Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse.

Plačiau >>

Esu nukentėjęs eismo įvykyje - per kiek laiko galiu kreiptis dėl žalos atlyginimo?

Turbūt dauguma iš mūsų jau esame susidūrę su draudimo bendrovėmis, kai kreipiamės dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kartais atsitinka taip, kad išmokos negauname tik dėl to, kad savo teises sugalvojame ginti per vėlai, todėl svarbu aptarti kokie terminai yra numatyti įstatymų ir kaip jie taikomi praktikoje, kai patiriame žalą dėl eismo įvykio. Kaip yra numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis – sutartis trečiojo nepaskirtojo asmens naudai (Civilinio kodekso 6.191 straipsnio 1 dalis). Trečiuoju asmuo tampa bet kuris nuo apdraustos transporto priemonės vairuotojo nukentėjęs asmuo. 2016 m. vasario 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje suformulavo svarbias teisės taikymo taisykles: 1) nukentėjusio eismo įvykyje asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo esmė; 2) kaip skaičiuojamas terminas pareikšti pretenziją atsakingai draudimo bendrovei ir kokios yra termino praleidimo pasekmės; 3) nuo kada skaičiuojamas terminas pareikšti reikalavimą dėl draudimo išmokos teisme.

Plačiau >>

Draudžiamasis įvykis

Draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio apibrėžtis yra esminė draudimo sutarties sąlyga, kylanti iš įstatyminės draudimo sutarties sampratos (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Draudžiamasis įvykis nustatomas draudimo sutartyje arba įstatyme. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykiu laikomas toks įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Aiškinant eismo įvykio sampratą reikia vadovautis ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymu, kuriame nustatyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sistemiškai aiškinant šių teisės aktų nuostatas, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pasisakoma, kad draudžiamajam įvykiui yra būdingi tikėtinumo ir atsitiktinumo požymiai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudžiamasis įvykis būtinai įvyks. Ir jei bent viena šalis žino apie draudimo įvykio neišvengiamumą, draudimo sutartis prieštarauja draudžiamojo įvykio sampratai. Draudimo teisinių santykių teisiniu reguliavimu visų pirma siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Todėl vadovaujantis šiuo draudimo teisinių santykių principu, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaryta tyčia. Tačiau tokiu atveju draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš bylų yra nurodęs, kad tas faktas, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus, draudimo santykiuose paprastai pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu, tačiau civilinės atsakomybės atveju – jei padaroma žala tretiesiems asmenims eismo įvykio metu – tai pripažįstama draudžiamuoju įvykiu nepaisant to, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus.

Plačiau >>

Draudiko teisė reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos jeigu draudėjas nesilaikė pareigos informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Pažymėtina, kad draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Reikalaujamos grąžinti sumos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į pareigų pažeidimo pobūdį, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: 1. sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1 punktas); 2. draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013). Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Kokie gi yra teismo sprendimai šiuo klausimu? Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis – t. y. pirminis draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį turėjo beveik dvidešimt vienerių metų vairavimo stažą, tuo tarpu naujasis transporto priemonės savininkas -asmuo iš kurio draudikas reikalavo išmokos grąžinimo, neturėjo sutartyje numatyto dvejų metų vairavimo stažo ir apie šią aplinkybę, dėl kurios pasikeitė draudimo rizika, nepranešė draudikui. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Plačiau >>

Vartotojų ir draudikų nesutarimus sprendžia Lietuvos bankas

2015 m. ginčai, kilę iš draudimo paslaugų sutarčių, sudarė didžiausią Lietuvos banko gautų kreipimųsi dėl ginčų, kilusių iš finansinių paslaugų teikimo sutartinių santykių, dalį – net 59 procentus visų gautų kreipimųsi, t. y. 277 kreipimaisi iš 474.

Plačiau >>

Kada draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją mažinti?

Vadovaujantis Draudimo įstatymo nuostatomis, teisę reikalauti, jog būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o įstatyme ir/ar draudimo sutartyje nustatytais kitais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Draudėjas, naudos gavėjas ir/ar nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir padarinius, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudėjas, naudos gavėjas ir/ar nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir padarinius, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį.

Plačiau >>

Jeigu jums žalą padaro vairuotojas, kurio transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu

Tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Plačiau >>