Transporto priemonių valdytojų savanoriškojo draudimo (KASKO) palyginimas pagal siūlomas paslaugas (I dalis) | Draudi
<< Atgal

2017.12.27.

Transporto priemonių valdytojų savanoriškojo draudimo (KASKO) palyginimas pagal siūlomas paslaugas (I dalis)

2014 m. transporto priemonė, 1,6 m3, 97 kW

Transporto priemonės savininko vairavimo stažas 10 metų, draudiminių įvykių, dėl kurių transporto priemonės savininkas būtų pripažintas kaltas nebuvo.

Draudiminės apsaugos galiojimo terminas – 12 mėnesių
 

Draudimas
Draudimo apsaugos mastas
Kaina
Franšizės dydis
Galiojimo teritorija
Papildomos naudos
Konkretūs atvejai kada netaikoma franšizė
Atlyginama vertė
If
Kompleksinis draudimas (Eismo įvykis, Gaisras, Kitos rizikos, Draudimas nuo gamtinių jėgų ir nelaimingų įvykių, Draudimas nuo vagystės, Trečiųjų asmenų neteisėta veika) įskaitant pagalbos kelyje draudimą, papildomos įrangos draudimą bei Vairuotojo ir/ar keleivių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su apdrausta transporto priemone
485 EUR 
108  EUR
Geografinė Europa
a)   atlyginama už tiek padangų ir amortizatorių, kiek reikia, kad po automobilio remonto ant vienos ašies būtų sumontuotos vienodos dalys; 
b)   atlyginami nuostoliai dėl degalų sumaišymo iki 350 Eur; 
c)    atlyginami asmeniniams daiktams padaryti nuostoliai iki  600 Eur;
d)   atlyginamos išlaidos teisinėms paslaugoms dėl žuvusių sužalotų trečiųjų asmenų iki1500 Eur;
e)   atlyginami nuostoliai dėl eismo įvykio metu sužalotų vežamų naminių gyvūnų gydymo ar žūties iki 300 Eur.
f)   Pagalbos kelyje draudimui;
g)  Vairuotojo ir/ar keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su apdrausta transporto priemone
h)  Franšizės netaikome lengvųjų automobilių kėbulo, išorinių veidrodžių ir žibintų stiklams, kai jų remontas (keitimas) atliekamas „If“ rekomenduotame servise arba automobiliui taikoma garantija ir stiklai keičiami atstovo įmonėje.
Rinkos vertė įvykio dieną
Ergo
Visų rizikų“ kasko draudimas. 
583 EUR
125 EUR;
10 % vagystės ir plėšimo atveju;
10 % dėl transporto priemonės stiklų sugadinimo
Geografinė Europa
a)     Pagalba transporto priemonės gedimo ar nelaimingo atsitikimo atveju kelyje iki 100 EUR;
b)     Degalų pristatymas iki 180 EUR;
c)      Transporto priemonės transportavimas po gedimo ar eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje;
d)     Kelionės pratęsimas ir grįžimas atgal iki 100 EUR;
e)     Nakvynė iki 240 EUR;
f)      Prarastų transporto priemonės raktelių pristatymo paslauga iki 30 EUR;
g)     Nuvykimas į/parvykimas iš autoserviso iki 30 EUR;
h)     Pakaitinio automobilio suteikimas Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 7 d.
i)       Keičiamoms dalims (išskyrus padangas) netaikomas nusidėvėjimas.
a)   Stiklų remonto atveju;
b)   Draudimo išmoka vieną kartą per draudimo metus dėl transporto priemonės kėbulo sugadinimo, kai remontas po draudžiamojo įvykio technologiškai galimas ir atliekamas bedažio lyginimo metodu, mokama netaikant išskaitos.
Transporto priemonės vertė įvykio dieną
BTA
Avarija, Vagystė, Stichinės nelaimės, Trečiųjų asmenų tyčinė veikla, apgadinimai
440 EUR
90 EUR,  10% išskaita vagystės atveju
Europa
a) Nemokamai suteikiama pagalba kelyje (Europoje) – atsitikus nelaimingam atsitikimui kelyje;
b)  Specialisto pagalba, degalų atvežimas, nutempimas;
c) Padangų draudimas
Išskaita (franšizė) netaikoma automobilio stiklams, žibintų stiklams, ir išoriniams veidrodžiams jei remontas atliekamas draudiko partnerių  servisuose
 

 

Seesam

 

Visų rizikų draudimas - draudimo apsauga suteikiama visais atvejais, išskyrus draudimo taisyklėse išvardintus nedraudžiamuosius įvykius
535 EUR
116 EUR;
10 % vagystės atveju;
Stiklų dūžių atveju kai stiklo remontas negalimas ir stiklą būtina keisti, visais atvejais taikoma 30 EUR išskaita 
Europa išskyrus Turkiją, Moldovą, Gruziją, Armėniją bei Azerbaidžaną, bet už Lietuvos Respublikos apsauga galioja tik iki 21 d. ir apsauga visiškai negalioja šalyse, kuriose eismas vyksta kairiąja puse
a)   Vieną kartą per metus 0 EUR franšizė autoavarijos, susidūrimo su žmogumi arba gyvūnu, gaisro, bei visiško sunaikinimo atveju;
b)   Po draudžiamojo įvykio, Draudikas apmoka pakaitinio automobilio nuomos išlaidas už 5 paras, bet ne daugiau nei remonto laikotarpis, o visa atlyginama suma per draudimo laikotarpį – 130 EUR;
c)    Automobilio raktelių vagystės atveju atlyginamos išlaidos: spynelių keitimo, naujo raktelių komplekto pagaminimo, signalizacijos/imobilizatorių perprogramavimo;
d)   Be papildomo derinimo apdraudžiama audio/video įranga, ratlankiai, vaikiškos kėdutės, signalizacija, stogo/dviračių bagažinės, automobilinis šaldytuvas, langų tonavimas iki 400 EUR;
e)   Dengiamas vairuotojo medicininių išlaidų draudimas iki 300 EUR valstybės nekompensuojamiems medikamentams;
f)   Atlyginamas asmeninių daiktų sugadinimas eismo įvykio metu iki 600 EUR;
g)  Remontui užsienyje limitas – 1.500 EUR;
h)  Kompensuojamas transportavimas ir saugojimas iki remonto; nakvynė ar kelionė namo; rato keitimas; avarinis durų atrakinimas. Bendradraudimo suma – 1.500 EUR.  
 
a)     Stiklų (visų kėbulo stiklų, veidrodėlių) įdaužų remontui, jei stiklą galima suremontuoti jo nekeičiant;
b)     Kai yra nustatytas ir aiškus įvykio kaltininkas, kai juo nėra draudėjas ar jo atstovas;
c)     Asmeninių daiktų (mobilus telefonas, rankinė ir kt) vagytės iš automobilio atveju;
d)     Valstybinių numerių ar dokumentų praradimo atveju
 
Draudimas be amortizacijos
Compensa
Visų rizikų draudimas
570 EUR
100 EUR;
10 % vagystės atveju
Europa su išimtimis
Draudimas netaikant nusidėvėjimo;
 
-
Rinkos vertė draudžiamojo įvykio dienai
Lietuvos draudimas
Draudimas išskaitant nusidėvėjimą; Remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu
646 EUR
130 EUR
Europa
Vairuotojo ir keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su apdrausta transporto priemone  8000 EUR sumai;
-
Rinkos vertė draudžiamojo įvykio dienai
Gjensidige
Visų rizikų draudimas; atsistatanti draudimo suma; draudimas rinkos verte; skaičiuojamas detalių nusidėvėjimas; remontas draudiko pasirinkimu; stiklų draudimas; transportavimo išlaidų draudimas
895 EUR  
100 EUR; 
10% vagystės ir plėšimas atveju, bet ne mažiau nei 100 EUR
Europa
a)   transporto priemonės papildomos įrangos draudimas iki 1500 EUR;
b)   Vairuotojo ir/ar keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų  iki 3000 EUR.
remontas, kai apgadinti tik stiklai, kai jis atliekamas pas draudiko partnerius
Transporto priemonės rinkos vertė draudžiamojo įvykio dieną

 

Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.

Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.

<< Atgal

Kitos naujienos:

Draudžiamasis įvykis

Draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio apibrėžtis yra esminė draudimo sutarties sąlyga, kylanti iš įstatyminės draudimo sutarties sampratos (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Draudžiamasis įvykis nustatomas draudimo sutartyje arba įstatyme. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykiu laikomas toks įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Aiškinant eismo įvykio sampratą reikia vadovautis ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymu, kuriame nustatyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sistemiškai aiškinant šių teisės aktų nuostatas, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pasisakoma, kad draudžiamajam įvykiui yra būdingi tikėtinumo ir atsitiktinumo požymiai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudžiamasis įvykis būtinai įvyks. Ir jei bent viena šalis žino apie draudimo įvykio neišvengiamumą, draudimo sutartis prieštarauja draudžiamojo įvykio sampratai. Draudimo teisinių santykių teisiniu reguliavimu visų pirma siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Todėl vadovaujantis šiuo draudimo teisinių santykių principu, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaryta tyčia. Tačiau tokiu atveju draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš bylų yra nurodęs, kad tas faktas, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus, draudimo santykiuose paprastai pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu, tačiau civilinės atsakomybės atveju – jei padaroma žala tretiesiems asmenims eismo įvykio metu – tai pripažįstama draudžiamuoju įvykiu nepaisant to, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus.

Plačiau >>

Draudiko teisė reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos jeigu draudėjas nesilaikė pareigos informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Pažymėtina, kad draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Reikalaujamos grąžinti sumos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į pareigų pažeidimo pobūdį, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: 1. sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1 punktas); 2. draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013). Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Kokie gi yra teismo sprendimai šiuo klausimu? Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis – t. y. pirminis draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį turėjo beveik dvidešimt vienerių metų vairavimo stažą, tuo tarpu naujasis transporto priemonės savininkas -asmuo iš kurio draudikas reikalavo išmokos grąžinimo, neturėjo sutartyje numatyto dvejų metų vairavimo stažo ir apie šią aplinkybę, dėl kurios pasikeitė draudimo rizika, nepranešė draudikui. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Plačiau >>