Ką turime žinoti apie šuns draudimą? | Draudi
<< Atgal

2017.12.27.

Ką turime žinoti apie šuns draudimą?

Daugelis savo gyvenimo neįsivaizduoja be svarbiausio palydovo – augintinio. Jie mūsų gyvenimą pripildo smagiomis akimirkomis ir gan dažnai prilygsta šeimos nariams. Deja, mūsų augintiniai irgi gali susirgti, patirti traumų, ir tokiais atvejais gydymo išlaidos gali siekti ženklias sumas, o vidutiniškai apsilankymas pas veterinarą kainuoja apie 100 Eur. Taip pat pasitaiko situacijų, kai mūsų mylimas augintinis gali iššokti į gatvę ir sukelti eismo įvykį. Tokiu atveju šuns šeimininkui teks atlyginti asmenų patirtus nuostolius, pavyzdžiui, automobilio remonto išlaidas.

Siekiant išvengti papildomų išlaidų dėl augintinio gydymo išlaidų, žalos atlyginimo atvejais, draudimo bendrovės siūlo apdrausti naminius gyvūnus. Dažniausiai žmonių draugijai palaikyti pasirenkami šunys, todėl straipsnyje analizuosime kokią draudimo apsaugą gausime pasirinkę šuns draudimą. 

Šuns draudimą kaip atskirą draudimo paslaugą siūlo „If“ draudimas. BTA draudimas, „Lietuvos draudimas“ apdraudžia šunis pagal bendras šių draudimo bendrovių gyvūnų taisykles.

„If“ draudimo bendrovė draudžia šunis tik nuo 6 mėnesių iki 7 metų. Šuo turi būti sveikas, registruotas, grynaveislis, draudžiami tiek kilmingi, tiek nekilmingi šunys. 

Draudimas galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad jeigu augintinį išsivešite atostogauti į užsienį, o jis padarys žalos, pavyzdžiui, apgrauš viešbučio baldus, draudimo bendrovė išmokos nemokės, taip pat ne Lietuvos Respublikoje atlikti tyrimai, gydymas ar įsigyti vaistai nebus kompensuojami.

Dažniausiai draudimo bendrovių taisyklėse numatyta, kad draudimo apsauga įsigalioja draudimo sutartyje nurodytą dieną, bet ne anksčiau nei sumokama draudimo įmoka arba pirma jos dalis. Tačiau „If“ draudimo bendrovė numato sąlygą, kad draudimo apsauga negalioja įvykiams, kurie įvyks per pirmas 14 dienų nuo draudimo sutarties sudarymo dienos, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartis yra nepertraukiamai atnaujinta (t.y. šuo jau buvo apdraustas šuns draudimu iki naujos draudimo sutarties pradžios). Vadinasi, jei šunį apdrausite lapkričio 2 dieną, draudimo apsauga pradės galioti tik nuo lapkričio 17 dienos. 

Dėl kokių įvykių galioja apsauga ir kokie nuostoliai atlyginami?

  • Šuns mirtis (įskaitant eutanaziją, kai tokį nurodymą duoda gydytojas-veterinaras), įvykusi dėl draudimo laikotarpiu nustatytos ligos arba patirtos traumos (pvz., eismo įvykis, šuns sukandžiojimas, gaisras). 

„If“ draudimo bendrovė išmoka šuns gyvybės draudimo sumą, nurodyta draudimo liudijime. BTA draudimo bendrovė nuostolio dydį nustato atsižvelgiant į gyvūno ypatybes ir vadovaujantis draudžiamojo įvykio dieną esančiomis šunų rinkos kainomis, o „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką apskaičiuoja pagal Jūsų pasirinktą draudimo vertę – rinkos, balansinę ar veislinę vertę. 

  • Šuns dingimas arba vagystė. 

Norėdami gauti draudimo išmoką, šuns dingimo atveju  turite imtis protingų įmanomų priemonių šuniui surasti (pvz., įdėti skelbimus į socialinius tinklus, iškabinti skelbimus šuns dingimo rajone, kreiptis į gyvūnų prieglaudas ir pan.). Šuns paieškos išlaidos neatlyginamos. Šuns vagystės atveju privalote pranešti policijai.

Nuostolių dydis – šuns dingimo ir vagystės draudimo suma, nurodyta draudimo liudijime. Išmoka išmokama praėjus 90 dienų, skaičiuojant nuo pranešimo apie įvykį dienos. Jeigu gyvūnas atsirado, privalote grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. 

  • Šuns ligos arba traumos. 

„If „draudimo bendrovė atlygina protingas ir būtinas veterinarinio gydymo išlaidas (iki 500 Eur vienai ligai ar traumai gydyti), kurias sudaro:

a) gydytojo-veterinaro konsultacijos;

b) veterinarinio gydymo procedūros (pvz., operacijos, injekcijos, žaizdų perrišimas) ir implantai, išskyrus chirurginėms procedūroms naudojamus laikinus implantus;

c) tvarstymo ir kitos papildomos gydymui skirtos priemonės (pvz., bintai, chirurginiai pleistrai, apsauginės apykaklės);

d) gydytojo-veterinaro paskirti vaistai, tačiau tik tie, kurie registruoti Veterinarinių vaistų registre arba Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre.

Tačiau draudimo bendrovė neatlygina išlaidų už:

a) profilaktines paslaugas, pavyzdžiui, skiepai ar dantų apnašų valymas;

b) įgimtų ligų, lėtinių ligų arba jų paūmėjimo, alergijos gydymą;

c) nėštumo nustatymą, gimdymą, nėštumo kontrolę ar nutraukimą; šunų reprodukciją ir sėklinimą;

d) kastraciją ir sterilizaciją, išskyrus atvejus, kai šios procedūros būtinos dėl draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu įvykusio draudžiamojo įvykio ir pan. 

„If“ draudimo bendrovė numato, kad draudimo išmoka nebus mokama, jei šuo mirs, susirgs arba patirs traumą dėl netinkamo šėrimo arba laikymo (pvz., šėrimas nekokybišku ėdalu) arba blogo elgesio su šunimi, taip pat nuo erkių platina užkrečiamų ligų, jeigu prieš susergant nebuvo naudojamos profilaktinės priemonės ar profilaktinis gydymas nuo erkių (pvz., vakcinos, antkakliai ir pan.). 

Kitos draudimo bendrovės numato, kad gydymo išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu tai konkrečiai numatyta sutartyje. 

  • Šuns civilinės atsakomybės draudimas

Atlyginamos išlaidos už:

a) trečiojo asmens turto sugadinimą, sunaikinimą arba praradimą;

b) trečiojo asmens sužalojimą, jo gyvybės atėmimą;

c) patirtas išlaidas, negautas pajamas, kurias trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvusi padaryta žala;

d) trečiojo asmens neturtinę žalą, kuri kyla kaip žalos sveikatai ar gyvybei pasekmė (maksimali neturtinės žalos atlygintinų nuostolių suma lygi 10 % civilinės atsakomybės draudimo sumos).

Draudimo bendrovė atlygina nuostolius (įskaitant ir neturtinę žalą) tai sumai, kuri nurodyta draudimo sutartyje.

Dėl naminių gyvūnų padarytos žalos taip pat gali būti atlyginama pagal asmenų civilinės atsakomybės draudimą (daugiau skaitykite straipsnyje „Civilinės atsakomybės draudimas“). 

Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo bendrovė neatlygins už nuostolius, kuriuos Jūs, Jūsų šeimos nariai, taip pat kartu su Jumis gyvenantys asmenys, patyrėte dėl šuns veiksmų, taip pat sutartyse ar teisės aktuose numatytų baudų, nuobaudų (civilinių, baudžiamųjų, administracinių, sutartinių ir kt.) ar kitų panašaus pobūdžio sankcijų.

Draudimo bendrovė turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti, jeigu Jūs nesilaikote bendrų saugumo reikalavimų, tokių kaip:

  • Tinkama šuns priežiūra. Laiku gydyti (šuniui susirgus arba susižalojus nedelsiant kreiptis į gydytoją-veterinarą), laikytis gydytojo-veterinaro nurodymų, taikyti reikalingas veterinarines profilaktikos priemones, tinkamai šerti, transportuoti, laikyti pagal nustatytus veterinarinius, sanitarinius,  valdžios institucijų nustatytų gyvūnų laikymo taisyklių reikalavimus, vedžioti su pavadžiu ir pan. 
  • Šuns laikymas. Šuo privalo būti laikomas buto arba namo viduje arba fizine tvora aptverto individualaus gyvenamojo namo sklypo teritorijoje arba voljere taip, kad neturėtų galimybės pabėgti. Taip pat negalima palikti šuns automobilyje be nuolatinės žmogaus priežiūros, jeigu tai gali pakenkti jo sveikatai (pvz., negalima vasarą šuns palikti uždarytame automobilyje).

Kitos draudimo bendrovės apdraudžia naminius gyvūnus kartu su gyventojų turto draudimu (pavyzdžiui, Gjensidige). Tačiau draudimo apsauga galioja tik draudimo liudijime nurodytu adresu laikant naminius gyvūnus pastatų viduje žuvus naminiam gyvūnui dėl ugnies, gamtinių jėgų, vandens. 

Vadinasi, bendrovė neatlygins išlaidų, kurias patirsite dėl naminio gyvūno žūties dėl ligos ar infekcijos, užspringimo, apsinuodijimo maistu, dėl natūralių reiškinių ar procesų (pvz. senėjimo), kai jį sužaloja kitas gyvūnas ar žmogus. Nebus atlyginama ir gyvūno gydymo išlaidos, gyvūno dingimas,  bei žala, kurią Jūsų augintinis padarys trečiajam asmeniui. Draudimo suma iki 300 eurų ir tik pasirinkus visų rizikų draudimo variantą. 

Manome, kad šuns draudimas praverčia tuo atveju, jeigu su šunimi aktyviai leidžiate laiką – dažnai būnate kieme, sportuojate, dalyvaujate įvairiuose įrenginiuose, nes tokiu atveju galimos įvairios traumos.  Plačiausią šunų  apsaugą siūlo „If“ draudimo bendrovė, šios bendrovės draudimo sąlygos yra gana aiškios. Jeigu siekiate išvengti papildomų išlaidų, kurias galite patirti dėl Jūsų augintinio išdaigų kitiems asmenims, galbūt vertėtų pasirinkti civilinės atsakomybės draudimą. Tik tokiu atveju išsiaiškinkite ar Jūsų pasirinkta draudimo bendrovė atlygina trečiųjų asmenų nuostolius dėl Jums priklausančių naminių gyvūnų padarytos žalos.

Atkreipiame dėmesį, kad straipsnis parengtas pagal šiuo metu galiojančias draudimo bendrovių taisykles, todėl prieš draudžiantis patariame susipažinti su aktualia taisyklių redakcija

Tekstą parengė Ofelija Gontarskytė

Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.

Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.

<< Atgal

Kitos naujienos:

Draudžiamasis įvykis

Draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio apibrėžtis yra esminė draudimo sutarties sąlyga, kylanti iš įstatyminės draudimo sutarties sampratos (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Draudžiamasis įvykis nustatomas draudimo sutartyje arba įstatyme. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykiu laikomas toks įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Aiškinant eismo įvykio sampratą reikia vadovautis ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymu, kuriame nustatyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sistemiškai aiškinant šių teisės aktų nuostatas, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pasisakoma, kad draudžiamajam įvykiui yra būdingi tikėtinumo ir atsitiktinumo požymiai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudžiamasis įvykis būtinai įvyks. Ir jei bent viena šalis žino apie draudimo įvykio neišvengiamumą, draudimo sutartis prieštarauja draudžiamojo įvykio sampratai. Draudimo teisinių santykių teisiniu reguliavimu visų pirma siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Todėl vadovaujantis šiuo draudimo teisinių santykių principu, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaryta tyčia. Tačiau tokiu atveju draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš bylų yra nurodęs, kad tas faktas, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus, draudimo santykiuose paprastai pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu, tačiau civilinės atsakomybės atveju – jei padaroma žala tretiesiems asmenims eismo įvykio metu – tai pripažįstama draudžiamuoju įvykiu nepaisant to, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus.

Plačiau >>

Draudiko teisė reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos jeigu draudėjas nesilaikė pareigos informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Pažymėtina, kad draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Reikalaujamos grąžinti sumos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į pareigų pažeidimo pobūdį, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: 1. sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1 punktas); 2. draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013). Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Kokie gi yra teismo sprendimai šiuo klausimu? Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis – t. y. pirminis draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį turėjo beveik dvidešimt vienerių metų vairavimo stažą, tuo tarpu naujasis transporto priemonės savininkas -asmuo iš kurio draudikas reikalavo išmokos grąžinimo, neturėjo sutartyje numatyto dvejų metų vairavimo stažo ir apie šią aplinkybę, dėl kurios pasikeitė draudimo rizika, nepranešė draudikui. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Plačiau >>