2016.12.19.
Jūsų kaip vartotojo pagrindinės teisės sudarius draudimo sutartį
Jūsų kaip vartotojo teisės sudarius draudimo sutartį
Vartojimo sutarties sampratą apibrėžia Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalis. Pagal šią normą vartojimo sutarčiai yra būdingi du požymiai: (1) prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo; (2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas turi įsigyti savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimui. Taigi, sudarydami draudimo sutartį mes sudarome vartojimo sutartį, kuriai turi būti taikomos specialios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims. Teismų praktikoje draudimo sutartis taip pat teisine prasme vertinama kaip vartojimo sutartis.
Kadangi Jūs kaip vartotojas dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turite ribotas galimybes, sudarydamas draudimo sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, verslininkas per sutarties sąlygas įgyja nepateisinamą pranašumą prieš Jus. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti yra reikalingas specialus, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyminis reguliavimas. Šiame straipsnyje aptarsime kokios bendros vartotojų teisės gali būti taikomos Jums sudarant draudimo sutartis.
Visų pirma, vartojimo sutartyse įtvirtintas sąžiningumo principas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Aiškumo reikalavimas reiškia, kad sutarčių sąlygos turi būti parengtos suprantamai, nedviprasmiškai, aiškiai ir tiksliai. Suprantamumo reikalavimas reiškia, kad sutarčių sąlygos turi būti tokios, kad vartotojas gebėtų suprasti jų tikrąją prasmę. Svarbu žinoti, kad neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo.
Pagal Civilinio kodekso nuostatas nesąžiningomis taip pat laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos (kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje) ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Verslininkas (draudimo bendrovė) turi įrodyti, kad tam tikra draudimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai (Civilinio kodekso 6.2284 straipsnis 2, 4 dalys). Įstatymų leidėjas yra nurodęs nesąžiningų sąlygų sąrašą, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes teismui suteikiama teisė pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas (Civilinio kodekso 6.188 straipsnis).
Jeigu sudarėte draudimo sutartį nuotoliniu būdu naudojant tik ryšio priemones (internetu, telefonu, el. paštu), turite teisę nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti tokiu būdu sudarytos sutarties (Civilinio kodekso 6.22810 straipsnio 1 dalis).
Draudimo bendrovės Jus gali suklaidinti nurodant, kad Jūs neturite teisės atsisakyti sutarties, nes vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties netaikoma paslaugų sutartims, pagal kurias paslaugos vartotojui visiškai suteiktos, jeigu prieš paslaugų teikimą buvo gautas vartotojo aiškus sutikimas ir pripažinimas, kad jis neteks teisės atsisakyti sutarties, kai verslininkas visiškai įvykdys sutartį. Terminas skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos. Šiuo atveju draudimo sutartis yra sudaroma dažniausiai metams, todėl draudimo paslaugos yra teikiamos visus metus, o ne iš karto.
Tokiu atveju draudimo bendrovė ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią ji gavo Jūsų pranešimą apie sutarties atsisakymą, turi grąžinti Jums visas Jūsų sumokėtas sumas (Civilinio kodekso 6.22811 2 dalis). Tačiau svarbu žinoti, kad vartotojas privalo atlyginti verslininkui proporcingai už paslaugas, suteiktas iki to momento, kai vartotojas pateikė verslininkui pranešimą apie sutarties atsisakymą. Suma, kurią vartotojas turi sumokėti verslininkui, apskaičiuojama proporcingai pagal suteiktų paslaugų vertę vadovaujantis sutartyje nustatyta bendra kaina.
Taip pat aktualu atskirai aptarti gyvybės draudimo sutartis. Draudimo įstatymo 122 straipsnis įtvirtina draudėjo teisę atsisakyti mokėti draudimo įmokas – jeigu su kapitalo kaupimu susijusios gyvybės draudimo sutarties galiojimo metu sukaupiama minimali suma, kai tokia yra nustatyta draudimo sutartyje, draudėjas turi teisę nebemokėti draudimo įmokos. Šiuo atveju gyvybės draudimo sutartis lieka galioti likusiam draudimo sutarties terminui ir išmokos pagal gyvybės draudimo sutartį perskaičiuojamos gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka atsižvelgiant į sukauptą minimalią sumą. Ši teisė įgyvendinama gyvybės draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
Svarbu žinoti ir tai, kad draudėjas – fizinis asmuo turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį, kurios terminas yra ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, apie tai raštu pranešęs draudimo bendrovei per 30 dienų nuo momento, kai jam buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartį. Kai nutraukiama gyvybės draudimo sutartis, draudimo bendrovė privalo grąžinti Jums visą sumokėtą draudimo įmoką, išskyrus, jeigu nutraukiama gyvybės draudimo sutartis, susijusi su investiciniais fondais, draudimo bendrovė turi teisę grąžinti draudėjui per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį jo sumokėtų draudimo įmokų sumą, perskaičiuotą pagal investavimo rezultatą. Ši draudimo sutarties sąlyga privalo būti aptarta individualiai (Draudimo įstatymo 124 straipsnis).
Įstatymų leidėjas suteikė teisę vartotojui pasirinkti pareikšti ieškinį teismui dėl vartojimo sutarčių pagal vartotojo gyvenamąją vietą (Civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 11 dalis). Ši teisė suteikta, nes vartotojas, kaip ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu.
Taigi, įstatymų leidėjas siekia įtvirtinti šalių pusiausvyrą ir ginti vartotojo interesus. Rekomenduojame dėl neaiškių draudimo sutarties sąlygų kreiptis raštu į draudimo bendrovę, taip pat įdėmiai susipažinti su nedraudžiamaisiais įvykiais. Kilus abejonių ar sutarties sąlyga sąžininga, patariame kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kol tarp Jūsų ir draudimo bendrovės dar nėra kilusio ginčo.
Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.
Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
