2016.12.23.
Draudimo išmokos mokėjimo tvarka transporto priemonių draudime
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 19 str. 1 ir 2 d. nustatytą draudimo išmokos mokėjimo tvarką atsakingas draudikas draudimo išmoką privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos, o jei per šį terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje).
Tuo atveju, jeigu draudimo išmoka mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos. Atsakingas draudikas, per minėtus terminus nuo pretenzijos pateikimo dienos turi pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl draudimo išmokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti draudimo išmoką.
Draudimo išmoka yra mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis. Svarbu, kad teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį būtų pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateiktų atsakingam draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikytųsi draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leistų draudikui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteiktų galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatytų jos dydį, išsaugotų sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateiktų per šio teisės aktuose nustatytais terminais.
Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas ar Biuras gali sumažinti draudimo išmoką. Atvejai kai atsakingas draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo įvardijami TPVCPDĮ 21 str.
Pabrėžtina, kad Įrodžius eismo įvykį, teisės aktų numatytais pagrindais draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką.
Nukentėjęs (arba trečiasis asmuo pagal draudimo sutartį), pageidaujantis gauti draudimo išmoką iš draudiko, turi pareikšti pretenziją atsakingam draudikui ar jo atstovui dėl padarytos žalos tam, kad gautų informaciją iš atsakingo draudiko (jo atstovo), ar šis sutinka ar atsisako vykdyti sutartinę prievolę – išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui).
Tais atvejais, kai žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.
Eismo įvykio metu patirtos žalos dydis gali būti nustatomas vadovaujantis ir turto vertinimo ataskaita, neginčijant joje nurodytų duomenų teisingumo. Tai gali būti vienas, bet ne vienintelis, žalos dydį padedančių nustatyti įrodymas, todėl ji taip pat turėtų būti vertinama atsižvelgiant į įrodymų visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turto vertinimo ataskaitos buvimas savaime nesuponuoja ir prielaidos, kad ji turi aukštesnę įrodomąją galią nei kiti žalos administravimo byloje esantys įrodymai ir savaime jų nepaneigia, nes, kaip jau buvo minėta, turto vertinimo ataskaita yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.
Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.
Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
