2017.10.18.
Draudžiamojo įvykio požymiai
Ne viename straipsnyje, patalpintame mūsų tinklapyje, akcentavome, kaip svarbu yra susipažinti su draudimo taisyklėmis. Draudimo liudijimuose būna nurodomos tik rizikos, nuo kurių apdraudžiamas turtas, tačiau detalus draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių aprašymas yra pateikiamas būtent draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Dažniausiai į draudimo taisykles draudėjai gilinasi tik tuomet, kai nutinka įvykis, kurio metu yra sugadinimas ar sunaikinamas turtas, ir kartais nutinka taip, kad jų lūkesčiai būna nepateisinti – draudikas priima sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju vadovaudamasis tam tikra draudimo taisyklių norma. Tokiu atveju gali nepadėti net ir argumentas, kad draudėjas nebuvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis.
Kilus ginčui su draudimo bendrove, draudėjai dažnai savo poziciją grindžia argumentais, jog draudėjas yra silpnesnioji šalis, kad draudikas sutarties sudarymo metu nesupažindino ar netinkamai supažindino su draudimo taisyklėmis. Kadangi draudimo liudijime, kurio vienas egzempliorius išduodamas draudėjui, yra aiškiai nurodoma, kad viena iš sudėtinių draudimo sutarties dalių yra ir draudimo taisyklės, teismai sprendžia, jog tai patvirtina supažindinimo su taisyklėmis aplinkybę. Taigi, tam, kad draudimo sutartis pateisintų lūkesčius, būtina įsigilinti į pasirenkamas draudimo apsaugas, kurios, kaip jau minėta, detaliau aprašomos taisyklėse.
Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-235-577/2017, kurioje kilo ginčas tarp draudėjo ir draudimo bendrovės dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Ieškovas su atsakovu buvo sudaręs turto draudimo sutartį, kuria ieškovas apdraudė jam priklausantį butą ir bute buvusį turtą. Draudimo liudijime buvo išvardintos rizikos, nuo kurių buvo apdraustas turtas: ugnis, gamtinės jėgos, vagystė, vanduo, stiklo dūžis, piktavališka trečiųjų asmenų veika, elektros prietaisų gedimai dėl elektros įtampos svyravimų ir kt. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas pranešė apie įvykį, kurio metu jam priklausantis butas buvo sulietas lyjant lietui. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovo patalpų sugadinimai buvo atsiradę dėl nuolatinio vandens skverbimosi ir pratekėjimo iš atviros kaimyninio buto terasos per perdangos konstrukcijas. Ieškovas manė, kad toks įvykis turėtų būti pripažintas draudžiamuoju, tačiau apeliacinės instancijos teismas palaikė draudimo bendrovės poziciją.
Pirmiausia, teismas išaiškino, kad draudžiamuoju įvykiu pripažįstamas tik staigus ir netikėtas atsitikimas. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad draudėjas, pranešęs apie užpylimą, pateikė informaciją, kad vandens skverbimasis iš kaimynų terasos prasidėjo dar iki draudimo sutarties sudarymo, taigi tai reiškia, kad sutarties sudarymo metu draudėjui apie vandens prasiskverbimą jau buvo žinoma. Taigi, įvykis, dėl kurio jis kreipėsi į draudimo bendrovę dėl daudimo išmokos išmokėjimo, ieškovui nebuvo netikėtas ir staigus. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pabrėžė, kad kiekvienam draudžiamajam įvykiui yra būtinas netikėtumo požymis. Toks įvykis, kuris šio požymio neturi, t.y. draudėjui žinant, kad jis sutarties įsigaliojimo momentu jau yra įvykęs ar sudarius sutartį neišvengiamai įvyks, negali būti pripažįstamas draudžiamuoju, nes tai prieštarautų draudimo sutarties esmei. Šiuo atveju teismas sprendė, kad vien ši aplinkybė yra pagrindas atmesti ieškovo reikalavimus pripažinti įvykį draudžiamuoju ir priteisti draudimo išmoką. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas analizavo draudimo taisyklių nuostatas, kuriose apibrėžti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai.
Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas buvo pasirinkęs turto draudimo variantą, kuriuo turtas buvo apdraustas tik žalos, padarytos dėl vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų. Atvira kaimyninio buto terasa nepatenka į gretimų patalpų sąvoka, todėl įvykis, net jeigu jis atitiktų netikėtumo kriterijų, negalėtų būti pripažintas, nes draudėjas tokios draudimo apsaugos nebūtų atitikęs. Teismas pažymėjo, kad draudimo taisyklėse yra numatyta galimybė gauti draudimo išmoką dėl žalos, atsiradusios prasiskverbiant vandeniui pro pastato konstrukcijas, tačiau net ir tokiu atveju draudimo išmoka būtų mokama už vieną, t.y. pirmąjį, draudžiamąjį įvykusį staiga ir netikėtai. Taigi, jeigu vieną kartą buvo išmokėta draudimo išmoka dėl to, kad butas buvo apgadintas prasiskverbus vandeniui, pvz., per nesandarų stogą, nesuremontavus stogo ir įvykus antram įvykiui esant tai pačiai priežasčiai, draudimo išmoka nebūtų mokama.
Taigi, tam, kad įvykis, kurio metu buvo apgadintas turtas, galėtų būti pripažintas draudžiamuoju, visų pirma, būtina, kad jis atitiktų netikėtumo kriterijų. Jeigu žala atsiranda dėl ilgalaikio turtą gadinančio poveikio, draudimo išmoka gali būti mokama tik už pirmą kartą arba draudikas gali nuspręsti, kad įvykis nedraužiamasis, jeigu įvykis nepatenka į pasirinktą draudimo apsaugos variantą
Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.
Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
