2016.11.28.
Ar gausiu draudimo išmoką, jeigu apdraustas bankui įkeistas būstas?
Retas žmogus gali šiais laikais įsigyti būstą be banko paskolos. Įsigyjant būstą tokiu būdu būstas yra įkeičiamas bankui pagal hipotekos sutartį, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio reikalavimo įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (bankui). Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.171 straipsnio 4, 5 dalimis įkeičiamas daiktas, išskyrus žemę, turi būti apdraustas, hipoteka apima ir nekilnojamojo daikto draudimo atlyginimą – bankas turi teisę į būsto draudimo sumą. Dažniausiai draudimo polise nurodyta draudimo suma gerokai viršija banko reikalavimo teisę, tačiau atsitikus draudiminiam įvykiui būsto savininkas vis tiek negauna draudimo išmokos ar jos dalies. Ar teisėtai šiuo atveju elgiasi draudimo bendrovės atsisakydamos mokėti draudimo išmoką būsto savininkui?
Būstas yra apdraudžiamas atkūrimo (statybine) verte – analogiško, tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat medžiagas ir įrangą, būdinga tai vietovei naujo pastato atkūrimo (statybinė) vertė, kuri apima pastato pastatymo, įskaitant konstravimą bei projektavimą, išlaidas, paprastai sakant – analogiško būsto pastatymo vertė. Draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, t. y. draudimo išmoka negali viršyti draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad atkūrimo vertė ir yra Jūsų namo draudimo suma. Tai reiškia, kad jeigu draudimo sutartyje buvo nurodyta, kad Jūsų būsto atkūrimo vertė 170 000 eurų, o nuostolių patyrėte už 185 000 eurų, Jums draudimo bendrovė atlygintų tik 170 000 eurų.
Draudimo sutartį su draudimo bendrove sudaro būstą perkantis asmuo (draudėjas), tačiau 100 % naudos gavėju yra nurodomas bankas (t. y. šalis, kuriai įkeistas turtas dėl banko paskolos) arba draudimo sutartyje gali būti susitarta, kad draudėjo nurodymu draudimo bendrovė gali vykdyti prievolę išmokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui – hipotekos kreditoriui bankui, tiek, kiek likusi neišmokėta banko paskolos dalis. Pažymėtina, kad kai bankui įkeistas turtas yra apdraustas, įvykus draudžiamajam įvykiui, bankas (hipotekos kreditorius) įgyja teisę į draudimo išmoką pagal įstatymą – Civilinio kodekso 4.196 straipsnio 2 dalis: jeigu įkeistas daiktas žuvo, bankas turi teisę į daikto draudimo sumą, neviršijančią jų reikalavimų sumos.
Draudimo sumos ir reikalavimo pagal hipotekos sutartį santykis gali būti įvairus:
(i) banko reikalavimas gali būti didesnis už draudimo sumą, arba
(ii) patenkinus hipotekos kreditoriaus (t. y. banko) reikalavimą, lieka dalis draudimo sumos.
Kai draudimo sutartyje kaip naudos gavėjas nurodomas bankas, turi būti taikoma Civilinio kodekso 4.196 straipsnio 2 dalis. Tai reiškia, kad banko gaunama draudimo išmoka, nustatyta draudimo sutartimi, nekeičia banko teisės į išmoką apimties, garantuojamos įstatymu, t. y. ši išmoka negali viršyti jo reikalavimų, užtikrintų hipoteka, t .y. bankas negali gauti daugiau negu asmuo jam yra skolingas pagal būsto paskolą.
Atsižvelgiant į minėtų įstatymų normas, banko kaip naudos gavėjo nurodymas draudimo sutartyje, kai apdraudžiamas hipoteka suvaržytas turtas, nepanaikina Jūsų teisės gauti likusią draudimo išmokos dalį, viršijančią banko, kaip naudos gavėjo pagal turto draudimo sutartį, reikalavimą, bet ne didesnę (kartu su išmokėta dalimi) kaip draudimo suma.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-706/2016, buvo nustatyta, kad bendra dėl draudžiamojo įvykio (sprogimo) patirtų pastatų savininko nuostolių vertė 220 058,79 Eur. Šį dydį sumažinus 189 862,72 Eur suma, kurią draudimo bendrovė išmokėjo įkaito turėtojui bankui, teismas nurodė, kad draudimo bendrovė privalo atlyginti pastato savininkui 30 196,07 Eur nuostolius ir neviršija (kartu su bankui išmokėta draudimo išmoka) Būsto draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę). Bankas – naudos gavėjas ir draudimo bendrovė susitarimu gali tartis dėl draudimo išmokos, jos dydžio, pretenzijų tik tiek, kiek pats bankasturi teisių. Bankas – naudos gavėjas ir draudimo bendrovė negali susitarimu eliminuoti draudėjo teisių ir teisėtų interesų, jeigu bankui išmokėta draudimo išmoka yra mažesnė už draudimo sumą.
Tad, jeigu vis dėl to patekote į tokią situaciją, kad Jums priklausantis, bet bankui įkeistas, turtas buvo sugadintas ar sunaikintas, turite teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl likusios draudimo išmokos dalies išmokėjimo, kuri viršija banko hipotekinį reikalavimą. Primename, kad Jūs kaip draudėjas taip pat turite vykdyti savo pareigas – laiku sumokėti įmokas, pranešti apie draudžiamuosius įvykius, pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą, sudaryti galimybę draudimo bendrovei įvertinti nuostolių dydį ir pan. Nevykdant savo pareigų, draudimo bendrovė gali mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją išmokėti.
Būtina atkreipti dėmesį ką draudimo bendrovė laiko padidėjusia rizika, pavyzdžiui, objekto išnuomojimas, degių ir sprogstamųjų medžiagų, apie kurias nebuvo pranešta prieš sudarant draudimo sutartį, laikymas (išskyrus kurą, naudojamą pastatui šildyti, laikomą savo reikmėms ar maistui ruošti), komercinės veiklos vykdymas ir pan., jei nuolat ilgiau nei 3 mėnesius per metus gyvenamasis būstas yra negyvenamas ir neprižiūrimas pilnamečio asmens ir t. t.
Pastebėtina, kad įstatymas numato teisę gavus raštišką banko sutikimą, draudimo sumą išmokėti būsto savininkui. Tokiu atveju, galite kreiptis į banką ir prašyti atstatyti turtą bei vėl jį įkeisti bankui. Tačiau tikėtina, kad bankas reikalaus Jūsų pasirašyti vekselį bei numatys papildomas sąlygas per kiek laiko (pavyzdžiui, per vienerius metus) turite atstatyti sunaikintą ar sugadintą būstą.
Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.
Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
