2017.11.26.
Nelaimė nuomojamame bute: kaip elgtis?
Renkantis būstą nuomai patartina jo šeimininkų pasiklausti ar jis yra apdraustas, išsiaiškinti problemas, kurios gali kilti jame gyvenant (pvz.: ar tvarkinga elektros instaliacija, ar tvarkinga kanalizacija, ar kaimynai nekelia problemų ir pan.) ir tik įsitikinus būsto patikimumu, pasirašyti nuomos sutartį.
Jei vis dėlto pamiršote paklausti ar būstas yra draustas, nedelsiant tai padarykite, ir jei paaiškės, kad ne – imkitės priemonių, kad būtų pasirūpinta jo draudimu. Į šį patarimą patartina pažiūrėti rimtai, nes nutikus nelaimei, gali būti sunku nustatyti kas už ją atsakingas ir be ginčo priimti tiek nuomotojui, tiek nuomininkui palankų sprendimą.
Pastebėtina, jog daugiausia nelaimių nutinka senos statybos būstuose – juose dažnai būna didesnė vandens rizika, pavyzdžiui, pratrūkę vamzdžiai, nesandarus stogas, netvarkinga kanalizacijos sistema ir pan., todėl prieš keliantis į senos statybos namą vertėtų sudaryti detalią būsto nuomos sutartį, aiškiai ir nedviprasmiškai apsibrėžti nuomotojo ir nuomininko atsakomybes įvykus nelaimei, aprašyti būsto ir jame esančio turto būklę, išvardinti koks turtas jame yra ir kokia jo vertė, taip pat, pažymėti ar būstas apdraustas ar ne, kas bendrauja su draudiku ir gauna draudimo išmoką. Aiški ir detali nuomos sutartis padėtų išvengti ginčytinų situacijų, būtų lengviau išspręsti susidariusią situaciją ir išlaikyti gerus santykius su nuomotoju.
Jei nuomojamas būstas yra apdraustas, tai nuomotojas privalo apie sudarytą nuomos sutartį informuoti draudimo bendrovę ir įsitikinti, kad draudimas galios ir pasikeitus aplinkybėms, t.y. ir tada, kai jame gyvens kitas žmogus.
Jeigu apdraustas būstas yra išnuomojamas be draudimo kompanijos žinios, tai laikoma draudimo sutarties pažeidimu. Nors dėl šios aplinkybės draudimo apsaugos būstas automatiškai nepraranda, tačiau atsitikus nelaimei gali kilti problemų gauti visą draudimo išmoką.
Kaip elgtis jei nelaimė nutiko neapdraustame būste?
Nutikus nelaimei ir užpylus kaimynų butą, būtų taikomas LR civilinio kodekso 6.266 str., kuris reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę. Pagal jį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Butų savininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso butas daugiabučiame name, kaip gyvenamojo namo bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė, centrinio šildymo sistemos ir kitokia įranga, turi užtikrinti, kad visa ši įranga būtų tinkamai naudojama ir imtis visų veiksmų tam, kad būtų išvengta avarijų. Būsto savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip pastatų, statinių savininkas (valdytojas). Todėl būsto savininkas (valdytojas) už panašias avarijas atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.
Nutikus nelaimei būsto savininkas raštu turėtų kreiptis į už ją atsakingą asmenį su reikalavimu atlyginti žalą ir tikslu situaciją išspręsti taikiai. Jeigu jis per protingą laiką nereaguoja į Jūsų prašymą, tai norint. kad būtų kompensuoti patirti nuostoliai, reikėtų pateikti ieškinį į teismą išdėstant reikalavimus ir nurodant patirtų išlaidų dydį, jų atsiradimo priežastis ir už ją atsakingus asmenis.
Nutikus nelaimei patartina nieko nelaukti ir susirinkti visus įrodymus apie jos priežastis ir padarinius – padaryti fotografijų, surašyti apžiūros protokolą, pasikviesti liudytojų ir pan., tokie veiksmai naudingi, nes jei reikės kreiptis į teismą, Jūsų ieškinys bus visapusiškai pagrįstas ir nekels abejonių.
Kaip dalinasi atsakomybe nuomotojas ir nuomininkas?
Jei nuomos sutartyje nesusitarta, kaip ir kas atlygins žalą, nuomotojas savo lėšomis atlygina kapitalinio remonto išlaidas, nuomininkas dengia einamojo remonto išlaidas. Už bendro turto ir komunalinių paslaugų įrangos remontą taip pat atsakingas nuomotojas.
Neturint būsto draudimo, patirtų nuostolių kompensavimo procedūra tikėtina bus gerokai ilgesnė ir sudėtingesnė nei jį turint, todėl patariame pasirūpinti draudimu ir taip užsitikrinti, kad gyvenimas nuomojamame būste nekels rūpesčių ir nuostolių.
Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.
Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
