Vasara – atostogų metas. Gyvenant artėjančių kelionių nuotaikomis, iš kelionės tikimasi malonių įspūdžių. Mintis apie tai, kad kelionė gali susiklostyti ne taip palankiai, kaip tikėtasi, vieni stengiasi nuvyti, kiti, norėdami jaustis saugesni, draudžiasi kelionių draudimu. 

Kelionių draudimas, priklausomai nuo draudimo bendrovės, su kuria bus sudaroma draudimo sutartis, siūlomų paslaugų bei nuo draudėjo pasirinktos draudimo apsaugos, gali apimti medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimą, bagažo draudimą, civilinės atsakomybės draudimą, nelaimingų atsitikimų draudimą, kelionės išlaidų draudimą, kelionės dokumentų ir pinigų praradimo draudimą. Šiame straipsnyje bus aptarti medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimas, bagažo draudimas bei kelionės išlaidų draudimas.

Medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimo atveju draudimo bendrovė ir draudėjas susitaria, kad draudimo sutartimi yra apdraudžiami turtiniai interesai, susiję su išlaidomis už apdraustajam užsienyje suteiktą būtinąją medicinos pagalbą ar apdraustojo repatriaciją draudžiamojo įvykio atveju. Draudžiamuoju įvykiu laikomas atvejis, kai draudimo sutarties galiojimo metu draudimo teritorijoje apdraustajam be jo valios, staiga ir netikėtai atsiranda sveikatos sutrikimas, dėl kurio apdraustasis patiria žalą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sveikatos sutrikimas turi būti staigus, netikėtas ir atsiradęs be apdraustojo valios.  Taigi, tuo atveju, jeigu asmens sveikata sutriko  dėl bandymo nusižudyti, toks atvejis bus pripažįstamas nedraudžiamuoju. 

Dėl netikėto sveikatos sutrikimo kriterijaus vertinimo ne kartą yra pasisakę ir Lietuvos Respublikos teismai. Kaip pavyzdį galima pateikti vieną iš bylų, kurioje buvo nustatyta, kad ieškovė ir draudimo bendrovė sudarė kelionių draudimo sutartį ir ieškovei, draudimo sutarties laikotarpiu būnant Izraelyje, buvo atlikta neatidėliotina operacija. Draudimo bendrovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, jog ieškovei sveikatos sutrikimai, dėl kurių jai buvo atlikta operacija Izraelyje, buvo diagnozuoti iki draudimo sutarties sudarymo, be to, tokie sutrikimai gydomi tik operaciniu būdu ir ieškovė apie tai buvo informuota  iki išvykimo į užsienį momento. Teismas, priimdamas sprendimą, padarė išvadą, kad ieškovei Izraelyje atlikta operacija negalėjo būti pripažinta draudžiamuoju įvykiu, nes  Izraelyje įvykęs sveikatos pablogėjimas ieškovei negalėjo būti netikėtas, kadangi ieškovei liga buvo diagnozuota dar būnant Lietuvoje. Teismas taipogi pabrėžė, kad byloje nebuvo duomenų, jog sveikatos pablogėjimas buvo pavojingas ieškovės gyvybei ir operacija buvo būtina. 

Atsižvelgiant į išdėstytus teismo argumentus, darytina išvada, jog draudimo išmoka yra skirta būtinosios ir skubios medicinos pagalbos išlaidoms kompensuoti. Draudimo bendrovės įprastai nemoka draudimo išmokos dėl išlaidų, viršijančių būtinosios medicinos pagalbos, bei išlaidų dėl gydymo sanatorijose, reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose ir pan. 

Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas ir/ar apdraustasis privalo kreiptis į gydymo įstaigą dėl medicinos pagalbos suteikimo, per draudimo sutarties sąlygose nustatytus terminus į draudiką ar jį atstovaujančias įmones bei pranešti apie įvykį ir vykdyti draudiko ar jo įgalioto atstovo nurodymus. Labai svarbu išsaugoti medicininius dokumentus, kuriuose yra užfiksuota esminė informacija apie sveikatos sutrikimą, vaistų receptus ir vaistų ar paslaugų pirkimą patvirtinančius dokumentus bei kitus dokumentus dėl išlaidų, susijusių su draudžiamuoju įvykiu. Šie dokumentai turi būti pateikiami draudimo bendrovei. Neturint tam tikrų dokumentų arba jiems esant netiksliems, nekonkretiems, yra rizikuojama negauti draudimo išmokos. 

Kitoje byloje teismas nagrinėjo ginčą, kilusį tarp draudėjo ir draudimo kompanijos, kuomet draudėjas prašė priteisti iš draudimo bendrovės draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, jog kelionių draudimo sutartimi ieškovas apdraudė savo anūką vykstant į Rusiją medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimu. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovo apdraustas asmuo buvo gydomas Rusijos Federacijoje, sanatorijoje, nuo ūmaus tonzilito. Draudėjo nuomone, apdraustojo liga ir gydymas turėjo būti laikomi draudžiamuoju įvykiu, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek aukštesnės instancijos teismas ieškovo reikalavimus atmetė, nurodydami, jog, visų pirma, pagal draudimo taisykles gydymas sanatorijoje yra laikytinas nedraudžiamuoju įvykiu, antra, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tonzilito gydymo išlaidas. Į bylą buvo pateiktas tik kvitas už sanatorinį gydymą, kuris pagrindė bendras išlaidas ir jame nebuvo nedetalizuotos tonzilito gydymo bei dėl šio gydymo patirtų išlaidų.

Įvykus draudžiamajam įvykiui yra itin svarbu, esant galimybei, kontaktuoti su draudiku, išsiaiškinti, ar tam tikros išlaidos už medicininę pagalbą ar procedūras bus pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis.  Staiga sutrikus sveikatai ar susižalojus, natūralu, jog asmuo nori gauti visą įmanomą medicininę pagalbą, tačiau ne visa medicininė pagalba gali būti pripažįstama būtina. Kitoje byloje ieškovė prašė iš draudimo bendrovės priteisti jai draudimo išmoką už kelio raiščių operacijos, atliktos Austrijos klinikoje, išlaidas. Ieškovė teigė, kad tuo atveju, jei operacija jai būtų atlikta Lietuvoje, t.y. ne skubiai, jos būklė būtų pablogėjusi. Teismas ieškovės reikalavimus atmetė ir išaiškino būtinosios medicinos pagalbos sąvoką. Teismas nurodė, kad sprendžiant, kokios medicininės pagalbos išlaidos atlygintinos pagal draudimo sutarčių sąlygas, būtina įvertinti ne tai, ar suteikta medicininė pagalba buvo vienintelis gydymo būdas siekiant grąžinti asmenį į tokią pačią padėtį, kuri buvo iki įvykio, o tai, ar ši medicinos pagalba buvo būtina suteikti skubiai ir neatidėliotinai toje šalyje, kurioje apdraustasis patyrė traumą ar ūmai susirgo, ir ar ji negalėjo būti suteikta (tęsiama) tada, kai apdraustasis grįš į tą šalį, kurioje nuolat gyvena. Minėtoje byloje teismai sprendė, kad kelio raiščių operacija galėjo būti atlikta Lietuvoje ir Austrijos klinikoje atlikta operacija nebuvo būtina ir skubi medicininė pagalba.

Repatriacijos atveju draudimo išmoka mokama už apdraustojo transportavimo išlaidas į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir atgal į jo gyvenamąją vietą užsienio valstybėje kelionės metu, į apdraustojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, jeigu būtinosios medicinos pagalbą suteikusi gydymo įstaiga raštu pagrindžia medicininės repatriacijos būtinumą ir apdraustojo gydymas yra tęsiamas jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tam tikrais atvejais draudimo bendrovės savo taisyklėse numato, kad repatriacijos išlaidos privalo būti suderintos su draudiku. Itin svarbu įsidėmėti, kad, kalbant apie repatriacijos išlaidų atlyginimą, yra atlyginamos ne bet kokios išlaidos, o tik tos, kurios yra susijusios su apdraustojo pervežimu į gydymo įstaigą ar jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę gydymo tikslais. Šios taisyklės esmę puikiai iliustruoja viena byla, kurioje buvo nustatyta, kad  ieškovai patyrė išlaidas, vykdant jų gelbėjimo operaciją, tačiau draudimo bendrovė atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju. Ieškovams kopiant į kalno viršūnę, prasidėjo pūga, dėl kurios jie nebegalėjo tęsti kopimo ir sraigtasparniu buvo vykdoma jų gelbėjimo operacija, po kurios ieškovai į gydymo įstaigą gabenami nebuvo. Draudimo bendrovė, apdraudusi draudėjų turtinius interesus kelionių draudimu, atsisakė atlyginti ieškovų patirtas išlaidas dėl gelbėjimo operacijos, nurodydama, kad kelionių draudimo sutartis neapima išlaidų, susijusių su asmenų gelbėjimu, jeigu jie nėra gabenami į gydymo įstaigą. Minėtoje byloje nebuvo ginčijamas draudimo bendrovės sprendimas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Šie aspektai plačiau bus paanalizuoti kitame straipsnyje. 

Bagažo draudimas apima bagažo praradimo, sugadinimo ar sunaikinimo dėl trečiųjų asmenų veikos, pavėluoto pristatymo atvejus. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei žala bagažui atsirastų, nes draudėjas  paliko  bagažą  be priežiūros, pametė ar pamiršo jį, įvykis nebūtų pripažįstamas draudžiamuoju.  Draudžiamuoju įvykiu nebūtų laikomi ir lagamino paviršiaus pažeidimai, spalvos pakitimai, apdrausto turto nusidėvėjimas ar nuvertėjimas, jeigu tai nedaro įtakos daikto funkcionalumui ir pan. Bagažo pavėluotas pristatymas - atvejis, kai kelionės metu apdraustojo bagažas vėluoja draudimo taisyklėse nustatytą laikotarpį. Draudikai draudimo taisyklėse numato pareigas draudėjams, kokių veiksmų jie turi imtis, jeigu vėluoja jų apdraustas bagažas ar jis yra prarandamas, sugadinamas ar sunaikinamas. 

Visų pirma, draudėjas ir/ar apdraustasis privalo per draudimo taisyklėse nustatytus terminus pareikšti raštu pretenziją vežėjui ar profesionaliam saugotojui, tam tikrais atvejais – pateikti pareiškimą policijai ar kitai kompetentingai įstaigai. Neatlikus šių veiksmų, draudimo bendrovė gali atsisakyti išmokėti draudimo išmoką vien tuo pagrindu, kad nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys įvykio buvimą. Draudėjas privalo kreiptis į vežėją ar profesionalų saugotoją, kad šis išduotų dokumentą, patvirtinantį bagažo sunaikinimo, sugadinimo, praradimo faktą. Antra, draudėjas turi pateikti raštu pretenziją vežėjui ar profesionaliam saugotojui dėl žalos atlyginimo. Kelionės bagažo vėlavimo atveju draudėjas privalo kreiptis į vežėją, raštu reikalauti išduoti dokumentą, patvirtinantį kelionės bagažo vėlavimo faktą. Draudėjas, kreipdamasis į draudiką dėl draudimo išmokos, privalo pateikti draudikui ir dokumentus, patvirtinančius išlaidas, patirtas dėl kelionės bagažo atgavimo, ir/ar kelionėje reikalingų daiktų, skirtų asmeniniam naudojimui, įsigijimą patvirtinančius dokumentus. 

Kelionės išlaidų draudimas gali apimti atvejus, susijusius su kelionės atšaukimu ar nutraukimu, pavėlavimu išvykti, kelionės jungties praradimu. Draudžiamuoju įvykiu neįvykusios kelionės atveju yra laikomas apdraustojo negalėjimas išvykti į numatytą kelionę ar jos nutrūkimas dėl  apdraustojo mirties;  apdraustojo artimųjų asmenų  mirties, jei tai įvyko per draudimo taisyklėse nustatytus terminus;  apdraustojo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje įvykusio gaisro, potvynio, sprogimo, audros, liūties, krušos ar vagystės, kurie įvyko per draudimo sutartyje numatytą terminą ir padarė žymią žalą apdraustojo turtui;  apdraustojo, jo šeimos narių, numačiusių kartu vykti į kelionę, ūmi liga, trauma. Jeigu kelionė neįvyksta dėl kelionių organizatoriaus kaltės, įvykis nebūtų pripažintas draudžiamuoju. Teismas vienoje iš bylų nagrinėjo ginčą tarp draudėjo ir draudimo bendrovės, kuriame draudėjas siekė prisiteisti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, jog jis atšaukė kelionę dėl sutuoktinės ūmios ligos. Teismas šioje byloje nustatė, kad ieškovo sutuoktinė ūmia liga susirgo vėliau nei kelionių organizatorius paskelbė apie skrydžių nutraukimą ir būtent pastaroji aplinkybė lėmė kelionės atšaukimą. Teismas padarė išvadą, kad dėl nuostolių atlyginimo dėl atšauktos kelionės ieškovas turėjo kreiptis į kelionių agentūrą arba kelionės organizatorių, bet ne į draudimo bendrovę, kadangi šiuo atveju draudiminio įvykio nebuvo. 

Draudžiamasis įvykis pavėlavimo išvykti atveju yra apdraustojo pavėlavimas išvykti į numatytą kelionę dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, pvz., transporto priemonės, kuria apdraustasis turėjo vykti į kelionę, techninio gedimo; meteorologinių sąlygų; trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos. Taigi, jeigu pavėlavimą lėmė apdraustojo apsvaigimas nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, nesugebėjimas tinkamai susiplanuoti kelionės ir pan., šios aplinkybės sudarys prielaidas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju. Planuojant savarankiškai keliones su jungiamaisiais skrydžiais, itin svarbu atsakingai planuoti persėdimo laiką ir įsigilinti į draudimo bendrovės, su kuria sudaroma kelionių draudimo sutartis, draudimo taisyklių nuostatas. Pvz., vienos draudimo bendrovės taisyklėse yra numatyta, kad laikas tarp lėktuvų reisų, suplanuotų skrydžių grandinėje, turi būti sudarytas laikantis oro uosto reikalavimų, bet ne mažiau kaip 2 valandos, jeigu persėdimas vyksta vieno oro uosto ribose, kur atvyksta ir iš kur išvyksta abu reisai, ir 10 valandų, jeigu apdraustasis atskrenda į vieną oro uostą, o išskrenda iš kito oro uosto. 

Taigi tam, kad kelionė paliktus tik malonius neišdildomus įspūdžius, siūlytina atsakingai rinktis kelionių draudimą – kiekvienoje draudimo bendrovėje kelionių draudimo sąlygos skiriasi, todėl draudimą rekomenduotina rinktis iš anksto ir tokį, kuris labiausiai atitiktų poreikius bei nepamiršti, kad yra itin svarbu bendravimas ir bendradarbiavimas su draudiku.