2017.11.06.
Kas yra siurprizinės draudimo sutarčių sąlygos?
Nagrinėjant teismų praktiką, susijusią su draudimo teisiniais santykiais, galima pastebėti, kad gausu bylų, kuriose draudėjai ginčija draudimo sutarčių sąlygas, teigdami, kad jos yra netikėtos (siurprizinės), t. y. tokios, kurių negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Draudėjai teigia, jog tokios sąlygos pažeidžia jų lūkesčius ir interesus, kelia nepasitikėjimą draudimo kompanijomis ir jų vykdomos veiklos teisingumu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.186 str. 1 d. nurodoma: „Negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos.“.
Pagal teismų praktikos išaiškinimus, sprendžiant ar konkreti sutarties sąlyga gali būti pripažinta siurprizine, turi būti vertinama ar:
1) pagal sąlygos turinį, formuluotę ir išraiškos būdą sąlyga yra pakankamai aiški ir
2) ar ji šaliai buvo pakankamai atskleista.
Ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstyta aiškiai, gali būti sprendžiama pagal tai, ar esminės nuostatos yra išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar daug nuostatų apima sąlyga, ar kiekviena iš jų detaliai aptarta. Gali turėti reikšmės tai, kiek situacijų yra aptariama konkrečioje sąlygoje, kuo viena aptariama situacija skiriasi nuo kitos, ar nurodomos kiekvienos situacijos pasekmės ir kt. Analizuojant išraiškos būdą gali turėti reikšmės tai, ar sąlygos nuostata tiesiogiai suformuluota ir išreikšta taisyklėse, ar ne (pavyzdžiui, ji spėjama ar išvestinė iš kitų sąlygų arba išvada apie jos turinį gali būti daroma tik po kelių sąlygų analizės), ar reikšmingos nuostatos pateikiamos nuosekliai vienoje taisyklių dalyje, ar keliose vietose ir dėl to apsunkina susipažinimą ir tinkamą turinio suvokimą, ar nuostata išreikšta valstybine kalba, ar tokiu pat šriftu kaip ir kitos taisyklių sąlygos ir kt. Be to, turi būti atsižvelgiama į prisijungusios sutarties šalies patirtį, susiklosčiusius šalių santykius, kitas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).“
Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos, t.y., kai yra dvi sąlygos:
pirma, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis (draudikas) įvykdė CK 6.185 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, t. y. sudarė tinkamas galimybes kitai šaliai (draudėjui) susipažinti su standartinėmis sąlygomis (pvz.: papildomai paaiškino sutarties sąlygas, jas atsiuntė pakankamai laiko prieš sutarties pasirašymą, informaciją nurodė tikslią, konkrečią ir aiškią);
antra, sąlygos, su kuriomis prisijungusi šalis (draudėjas) aiškiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje (pvz.: draudikas, nepaisant to, kad draudėjas nesutinka su tam tikromis sąlygomis, jas įkelia į sutartį ir apie tai neinformuoja draudėjo).
Savaime suprantama, kad draudėjams, kurie neturi teisinio išsilavinimo ar nėra dalyvavę draudimo teisiniuose santykiuose, gali būti sudėtinga suprasti draudimo sutarties sąlygas ir patvirtinti jų priimtinumą, juo labiau būti tikriems, kad sąlygų turinys nepažeidžia jų teisių ir interesų. Prieš pasirašant draudimo sutartį svarbu įsitikinti, kad visi joje naudojami terminai būtų aiškūs, tikslūs, nekiltų dėl jų klausimų ar abejonių, o esant neaiškumams svarbu kreiptis į draudiką, jog pateiktų tikslų išaiškinimą (rekomenduojama raštu).
Pažymėtina, kad draudikas draudimo teisiniuose santykiuose turi ypatingai svarbų vaidmenį, kadangi jei jis netiksliai, neaiškiai pateikia informaciją draudėjui apie draudimo sutarties sąlygas, jų ypatumus, šalių teises ir pareigas, privalo atsakyti pagal LR teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pasakęs, kad: „Draudimo sutartis paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis, CK 6.992 straipsnis). Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.“, tai reiškia, kad jeigu draudikas parengia neaiškias, sunkiai suprantamas, dviprasmiškas draudimo sutarties sąlygas, kurios kelia abejonių ne tik draudėjui, bet ir teismui – jos bus interpretuojamos draudėjo naudai.
Ginčytinų sutarties sąlygų aiškinimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, kuris pareikalauja finansinių resursų, laiko ir kantrybės, todėl prieš ją sudarant tiek draudėjas, tiek draudikas turi būti aktyvūs, nuolat bendradarbiauti ir siekti bendro tikslo – sudaryti aiškią, konkrečią, abiems šalims vienodai suprantamą sutartį.
Šaltiniai:
Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.
Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
