Nedraudžiamieji įvykiai turto draudimo sutartyse | Draudi
<< Atgal

2017.11.26.

Nedraudžiamieji įvykiai turto draudimo sutartyse

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad sąlyga, apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką,  taip paneigiant draudimo sutarties esmę. Teismai akcentuoja, kad draudėjas, prieš pasirašydamas draudimo sutartį, privalo suprasti jos sąlygas ir žinoti, kurių įvykių sukeltos pasekmės nebus kompensuojamos. 

Siekiant palengvinti draudėjų darbą analizuojant sutarties sąlygas, išnagrinėjome draudimo kompanijų viešai skelbiamas turto draudimo (apima ir būsto draudimo) sutarčių sąlygas bei įvertinę teismų praktikos išaiškinimus, išskyrėme pagrindinius, daugelio draudikų vieningai pripažįstamus nedraudiminius įvykius. 

Todėl, net jei draudėjai neskirs pakankamai dėmesio sutarčių sąlygų išsiaiškinimui, tikėtina, kad nutikus šiame straipsnyje išvardintiems įvykiams, draudėjui nebus kompensuojami patirti nuostoliai.

Gaisras / ugnis / žaibas. Neatlyginami nuostoliai:

- esant bet kokiam šilumos poveikiui (lydant, džiovinant, rūkant, kepant ir pan.), išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar sugadino ir kitą apdraustą turtą;

- dėl trumpojo jungimo ir (ar) elektros įtampos svyravimų, kurie atsirado elektros prietaisuose, kai gaisras neišplito;

- dėl suodžių degimo kamine ir tokio degimo metu padarytos žalos kaminui (jo konstrukcijai).

- jei draudėjas nėra apsidraudęs nuo gamtinių, tai draudimas nekompensuos nuostolių jeigu jie kilo dėl netiesioginio žaibo poveikio, t. y. kai žaibo iškrova į apdraustą objektą ar daiktą patenka iš greta esančio objekto ar daikto, į kurį trenkė žaibas; 

- dėl dūmų, suodžių ir žiežirbų, išsiveržusių iš degimui skirtos vietos, pvz., židinio.

Vanduo. Neatlyginami nuostoliai:

  • dėl paslėptų vamzdynų trūkimo esant korozijos poveikiui ir dėl nepaslėptų vamzdynų trūkimo esant išoriškai pastebimos korozijos poveikiui;
  • dėl vandens prasiskverbimo vykdant šildymo, kanalizacijos, vandentiekio, vėdinimo ar oro kondicionavimo  sistemų, taip pat kitų su vamzdžių sistema susijusių gamybinių ar buitinių įrenginių montavimo, remonto, rekonstrukcijos darbus ir atliekant bandymus;
  • dėl netinkamai įrengtos ir (arba) netinkamai funkcionuojančios drenažo sistemos (užsikimšus ir pan.);
  • dėl lietaus kanalizacijos vamzdyno persipildymo liūties metu ir tų aplinkybių sąlygoto vandens prasiskverbimo į apdraustas patalpas.
  • atsiradę dėl audros, potvynio, liūties, krušos ar sniego slėgio;
  • jei vanduo naudojamas plauti ir valyti;
  • vandens pakilimas tirpstant sniegui ar ledui, nesant paviršinių vandens telkinių išsiliejimo iš krantų.
  • jei įvykis kartojasi kas kelis metus, priklausomai nuo draudimo nurodytų sąlygų (pvz.: kas du / tris ar keturis metu).

Gamtinės jėgos. Neatlyginami nuostoliai:

- dėl ilgalaikio lietaus, kuris neatitinka liūties apibrėžimo.

- nuostoliai dėl lietaus, krušos, sniego ar purvo įsiveržimo pro netinkamai  uždarytus  langus,  lauko  duris  ar  kitas  angas,  išskyrus  tuos  atvejus,  kai  šios  angos  pačios  atsiranda  dėl  audros  ir  yra  pastatų nuostoliai;

- atsiradę lauke esantiems daiktams.

Vagystė. Neatlyginami nuostoliai:

  • jei į patalpas patekta pro neužrakintas duris, neuždarytą langą (langas laikomas neuždarytu, kai jam ar jo dalims uždaryti nėra panaudoti ir (arba) nepilnai panaudoti visi uždarymo, įskaitant užraktus ir pan., mechanizmai) ar pan., t. y. nesant kliūčių patekti į patalpas.

- jei namų turtas pavogtas, neįeinant į patalpą ir neįrodomas techninių priemonių panaudojimas.

- kai į pastatą ar patalpą įsibraunama, panaudojus pavogtą raktą, apie kurio vagystę nėra pranešta policijai. 

- kai neįrodomas padirbto rakto panaudojimo faktas.

- už pavogtas pastato (ar patalpų) dalis, konstrukcijas ar elementus.

- jei turtas pavogtas iš draudimo vietos, kurioje vykdomi statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai.

- pavogtoms pastato (ar patalpų) dalims, konstrukcijoms, elementams.

- sankcijos dėl pareigų nevykdymo dėl apleistų patalpų.

- kai į aptverto sklypo teritoriją patenkama pro atvirus vartus, t. y. nesant kliūčių patekti į sklypo teritoriją.

- neatlyginami nuostoliai už dviratį, jei nėra nustatyti įsibrovimo į pastatą (ar patalpą) požymiai.

- namų turto perdavimo ar pristatymo nusikaltėlio reikalavimu.

- dingimo, t. y. pametimo, pamiršimo, palikimo be priežiūros atvejais.

- netyčinio turto sugadinimo ar sunaikinimo atvejais.

- už daiktus, paliktus lauke Jums ir Jūsų šeimos nariams išvykstant iš namų ilgiau nei draudiko nustatytą laiką (pvz.: 24 val., 36 val. ir pan.).

- jei draudžiamojo įvykio faktas neregistruotas policijoje.

Šiame straipsnyje pateikta tik dalis draudimo sutartyse nurodomų nedraudžiamųjų įvykių, todėl rekomenduotina atidžiai nagrinėti draudimo sutarčių sąlygas, nebijoti ir prašyti draudimo kompanijų pateikti nuoseklią ir aiškią informaciją apie tai, kokių įvykių sukelti nuostoliai nebus kompensuojami. Priešingu atveju, nutikus įvykiui, kuris sutartyje nurodomas kaip nedraudiminis, bus sunku, neretai – neįmanoma, įrodyti, kad draudėjas nežinojo ir/ar neturėjo galimybės susipažinti su sąlygomis prieš pasirašant draudimo sutartį.

Šaltiniai:

  1. 2016 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. b. Nr. 2A-1489-392/2016;
  2. 2015 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. b. Nr. 2A-610-619/2015
  3. 2014 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. b. Nr. 2A-1338-104/2014;
  4. 2010 m. spalio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-3-395/2010;
  5. http://patarimai.manodraudimas.lt/kada-turto-draudimas-negalioja
  6. https://www.ergo.lt/assets/Uploads/PrivateServicesFiles/2014-12-01-ERGO-Gyventoju-turto-draudimo-taisykles-Nr-056.pdf
  7. https://www.gjensidige.lt/-/media/lt/valid-rules/gyventoj-turto-draudimo-taisykls-nr-060-galioja-nuo-2016-03-01.pdf?la=lt-lt
  8. https://www.if.lt/web/lt/sitecollectiondocuments/taisykles-2014/gyventoju-turto-draudimo-taisykles-nr-017.pdf
  9. https://www.ld.lt/sites/default/files/67_Busto%20draudimo%20taisykles_red%202016%2005.pdf

Foto: http://www.flourishfinancialplanning.co.uk/files/6714/4317/2675/Blog.jpg

Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.

Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.

<< Atgal

Kitos naujienos:

Draudžiamasis įvykis

Draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio apibrėžtis yra esminė draudimo sutarties sąlyga, kylanti iš įstatyminės draudimo sutarties sampratos (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Draudžiamasis įvykis nustatomas draudimo sutartyje arba įstatyme. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykiu laikomas toks įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Aiškinant eismo įvykio sampratą reikia vadovautis ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymu, kuriame nustatyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sistemiškai aiškinant šių teisės aktų nuostatas, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pasisakoma, kad draudžiamajam įvykiui yra būdingi tikėtinumo ir atsitiktinumo požymiai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudžiamasis įvykis būtinai įvyks. Ir jei bent viena šalis žino apie draudimo įvykio neišvengiamumą, draudimo sutartis prieštarauja draudžiamojo įvykio sampratai. Draudimo teisinių santykių teisiniu reguliavimu visų pirma siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Todėl vadovaujantis šiuo draudimo teisinių santykių principu, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaryta tyčia. Tačiau tokiu atveju draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš bylų yra nurodęs, kad tas faktas, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus, draudimo santykiuose paprastai pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu, tačiau civilinės atsakomybės atveju – jei padaroma žala tretiesiems asmenims eismo įvykio metu – tai pripažįstama draudžiamuoju įvykiu nepaisant to, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus.

Plačiau >>

Draudiko teisė reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos jeigu draudėjas nesilaikė pareigos informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Pažymėtina, kad draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Reikalaujamos grąžinti sumos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į pareigų pažeidimo pobūdį, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: 1. sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1 punktas); 2. draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013). Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Kokie gi yra teismo sprendimai šiuo klausimu? Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis – t. y. pirminis draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį turėjo beveik dvidešimt vienerių metų vairavimo stažą, tuo tarpu naujasis transporto priemonės savininkas -asmuo iš kurio draudikas reikalavo išmokos grąžinimo, neturėjo sutartyje numatyto dvejų metų vairavimo stažo ir apie šią aplinkybę, dėl kurios pasikeitė draudimo rizika, nepranešė draudikui. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Plačiau >>