2017.12.27.
Ekspertizė – būtinybė ar išimtis?
Draudikas turi pareiga įvertinti, ar įvykis gali būti laikomas draudžiamuoju. Jis privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Tam, kad draudimo bendrovė galėtų šią savo pareigą atlikti tinkamai, Draudimo įstatymas įpareigoja draudėją, naudos gavėją ir (ar) nukentėjusį trečiąjį asmenį bei kitus asmenis bendradarbiauti su draudimo bendrove, pateikti jai visą reikalingą informaciją, tačiau šios informacijos ne visuomet pakanka. Siekiant priimti objektyvų sprendimą, gali būti skiriama ekspertizė.
Ekspertizė bendrąja prasme reiškia klausimo, reikalaujančio specialių žinių, tyrimas ir sprendimas, atliekamas specialistų. Galima būtų išskirti ekspertizę, atliekamą žalos administravimo procese, bei teismo ekspertizę.
Draudikai, siekdami įvertinti, ar įvykis yra draudžiamasis, žalos atsiradimo aplinkybes, turi pareigą surinkti visą įmanomą informaciją apie įvykį ir ją objektyviai įvertinti. Kalbant apie turto draudimą, draudimo bendrovėse dirba žalų vertintojai, kiti atitinkamą kvalifikaciją ir atestaciją turintys darbuotojai, dėl tos priežasties draudikas turi galimybę tinkamai nustatyti žalos atsiradimo priežastis ir priimti atitinkamus sprendimus. Pvz., patalpų užpylimo atvejais pagal užpylimo požymius, jų lokacijos vietą draudikas gali nustatyti užpylimo židinį, tam tikrais atvejais ir vandens išsiliejimo priežastį. Kai yra reikalinga papildoma informacija apie galimas žalos atsiradimo priežastis, draudikas turi teisę šias aplinkybes patikslinti, kreipdamasis į atsakingus subjektus, pvz., namo administratorių, bendriją ir pan. Žalos atsiradimo dėl kilusio gaisro atvejais didžiausią reikšmę turi gaisro tyrimo, atlikto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistų, medžiaga. Šioje medžiagoje būna aprašytas gaisro židinys, padarytos išvados dėl gaisro kilimo priežasties. Jeigu draudikui nepakanka surinktos informacijos žalos atsiradimo aplinkybėms nustatyti, draudikas, siekdamas įvykdyti savo pareigą išsamiai ištirti aplinkybes, žalos administravimo procese gali nuspręsti skirti ekspertizę. Ekspertizės skyrimas žalos administravimo procese turėtų būti laikoma paskutine priemone, kurios pagalba būtų priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo.
Ekspertizė draudiko iniciatyva šioje stadijoje turėtų būti skiriama tik tuo atveju, jeigu žalos atsiradimo priežastis yra neaiški ir visos įmanomos priemonės tai nustatyti yra išnaudotos. Taipogi šiuo atveju svarbus ir ekonomiškumo principas – jeigu ekspertizės atlikimo išlaidos kelis kartus viršija žalos dydį, draudikas, net jei ir yra tam tikrų abejonių dėl žalos atsiradimo priežasčių, gali nuspręsti neatlikti ekspertizės. Jeigu žalos administravimo procese ekspertizė atliekama draudiko iniciatyva, draudimo bendrovė pati pasirenka specialistus, atliksiančius ekspertizę, suformuluoja jiems klausimus ir apmoka jų paslaugas. Draudikas neturi teisės reikalauti draudėjo atlyginti ekspertizės atlikimo išlaidų, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, būtent draudikui tenka pareiga išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes, siekiant ištirti, ar įvykis draudžiamasis. Tai yra bendra taisyklė. Draudimo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nenumato galimybės tokioje situacijoje, t.y. kai ekspertizė atliekama draudiko iniciatyva, draudėjui siūlyti specialisto kandidatūrą, pateikti savo klausimus ar kitokiu būdu dalyvauti šiame procese. Dažniausiai, draudėjui yra tiesiog suteikiama informacija apie ekspertų padarytas išvadas.
Draudėjas, manydamas, kad draudiko pasirinkti ekspertai padarė neteisingas išvadas dėl žalos atsiradimo priežasčių, taipogi gali pasirinkti ekspertus ir kreiptis į juos dėl ekspertizės atlikimo. Už ekspertizę šiuo atveju sumoka pats draudėjas, tačiau šių išlaidų atlyginimo jis gali reikalauti iš draudiko. Tokia galimybė atsiranda tuomet, kai draudėjo pasirinkti ekspertai priima išvadas, kurios palankios draudėjui ir kurios iš esmės pakeičia draudiko sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo. Kai ekspertizę nusprendžia atlikti draudėjas savo iniciatyva, svarbu paminėti, kad asmenis, galinčius pateikti išvadas, reikia rinktis itin atsakingai. Rekomenduotina ekspertą rinktis iš teismo ekspertų sąrašo arba pagal viešą informaciją apie tai, kam yra suteikta licencija atlikti konkrečias ekspertizes. Tik tokių ekspertų išvados gali būti naudingos ne tik žalos administravimo procese, bet ir teisme. Jeigu ginčas su draudiku persikelia į teismą, tokia ekspertizė būtų itin svarus įrodymas byloje sprendžiant klausimą dėl teismo ekspertizės ar teismo ekspertizės atlikimo metu.
Ekspertizės skyrimo klausimas dažniausiai yra keliamas teisminiuose ginčuose, kai draudikas, perėmęs reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį, reikalauja žalos atlyginimo arba ginčuose tarp draudėjo ir draudiko, kai draudikas atsisako mokėti draudimo išmoką. Bylose prašyti teismo skirti ekspertizę dažniausiai linkę už žalą atsakingas asmuo arba draudėjas. Tokius prašymus jie motyvuoja tuo, kad draudikas netinkamai nustatė žalos atsiradimo priežastį, kas, be abejo, draudimo išmokos mokėjimo klausimą. Vienoje byloje atsakovui buvo pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl užpylimo iš, kaip nustatė ieškovė – draudimo bendrovė – jo buto. Atsakovas nesutiko su tokiomis draudiko išvadomis ir jo prašymu teismas skyrė ekspertizę, kurios metu buvo nustatyta, kad ieškovės apdraustas butas buvo užpiltas ne iš atsakovo buto, o iš buto, esančio greta atsakovui priklausančio turto. Kitoje byloje ieškovė – draudimo bendrovė – pareiškė ieškinį atsakovei, iš kurios buto buvo užpiltas ieškovės apdraustas butas, atsakovės bute trūkus šalto vandens ventiliui. Atsakovė kėlė versiją, kad ventilis trūko, nes jis buvo nekokybiškas. Byloje skyrus ekspertizę paaiškėjo, kad jis trūko dėl tos priežasties, kad atsakovės samdytas asmuo jį montuodamas pervežė. Teisminės ekspertizės bylose turi didesnę įrodomą galią nei kiti įrodymai. Teisminė ekspertizė yra skiriama vienos iš šalių arba abiejų šalių prašymu. Klausimą dėl ekspertizės skyrimo sprendžia teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, ginčo sumą (bylose dėl nedidelių sumų teismas gali nuspręsti neskirti teismo ekspertizės, nes tai ekonomiškai netikslinga). Su prašymu skirti ekspertizę, prašančioji šalis privalo pasiūlyti eksperto kandidatūrą iš teismo ekspertų sąrašo. Kita šalis taipogi turi teisę tai padaryti, nors tokio prašymo ir nereiškia. Jeigu yra pasiūlomos kelios ekspertų kandidatūros, ekspertą iš pasiūlytų kandidatūrų parenka teismas. Visos proceso šalys, net ir tos, kurios neprašė skirti ekspertizės, turi teisę suformuluoti ekspertui klausimus, dalyvauti atliekant ekspertizę (jeigu pagal ekspertizės pobūdį tokia galimybė yra). Tokiu būdu užtikrinamas šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principas. Galimos situacijos, kai byloje atliekamos kelios teisminės ekspertizės. Teisminės ekspertizės išlaidas, pirmiausia, turi apmokėti ta šalis, kuri jos prašė, jeigu prašymas buvo pareikštas kelių šalių – šios išlaidos joms paskirstomos po lygiai. Šių išlaidų atlyginimo klausimas yra išsprendžiamas teismui priimant sprendimą. Jeigu bylą laimi šalis, kuri apmokėjo šias išlaidas ekspertizės skyrimo metu, teismo sprendimu jai šios išlaidos yra priteisiamos iš pralaimėjusios šalies. Jeigu šalis, kuri apmokėjo ekspertizės išlaidas, bylą pralaimėjo, išlaidos jai nėra priteisiamos.
Taigi, teisės normos įpareigoja draudiką imtis visų reikalingų priemonių ištirti aplinkybes, susijusias su įvykio priežastimis, tačiau draudimo bendrovė pati nusprendžia, koks informacijos kiekis jai yra pakankamas priimti sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo. Draudikas tik išskirtiniais atvejais žalos administravimo procese nusprendžia atlikti ekspertizę. Tokią teisę turi ir draudėjas, jeigu mano, kad draudiko pasirinktų ekspertų išvados yra netikslios ar neteisingos. Ekspertizė išimtinio pobūdžio priemone žalos atsiradimo aplinkybėms nustatyti laikoma ir teisminiuose ginčuose.
Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.
Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
