2017.01.09.
Kai apdraustasis ir naudos gavėjas nesutampa
Draudėjas, apdraustasis ir naudos gavėjas – draudimo teisiniuose santykiuose dažniausiai sutinkamos sąvokos. Apdraustasis – asmuo, draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio gyvybė, sveikata ar turtiniai interesai yra draudžiami, kai kuriuose apibrėžimuose pridedama ir požymis, jog šis asmuo gauna draudimo išmoką. Naudos gavėjas – tai draudimo sutartyje nurodytas arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, kuris draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Asmens statusas priklauso nuo to, kokios sąlygos yra numatytos draudimo sutartyje. Vienais atvejais asmuo apima visas šias kategorijas, pvz., asmuo apdraudžia save sveikatos draudimu ir draudimo sutartyje numato sąlygą, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, jis bus ir naudos gavėjas, tačiau esti atvejų, kuomet asmuo apima tik vieną iš minėtų kategorijų arba dvi, pvz., tas pats asmuo yra draudėjas ir naudos gavėjas arba apdraustasis ir naudos gavėjas. Kaip jau minėta anksčiau, asmens statusas priklauso nuo draudimo sutarties sąlygų. Tokias situacijas apima atvejai, kuomet tėvai apdraudžia savo vaikų sveikatą ar gyvybę, pilnamečiai vaikai – tėvų, vienas iš sutuoktinių – kito sutuoktinio, darbdavys – darbuotojo ir pan. Aptarkime nurodytus pavyzdžius.
Dažna situacija, kai tėvai apdraudžia savo nepilnamečių vaikų sveikatą. Atsižvelgiant į tai, jog tokiais atvejais apdraustieji yra nepilnamečiai, naudos gavėju draudimo sutartyje gali būti numatytas pats draudėjas, t.y. tas iš tėvų, kuris sudarė draudimo sutartį, arba kitas asmuo. Skiriant naudos gavėją, yra būtina nepažeisti Draudimo įstatyme nustatytų reikalavimų. Minėtame teisės akte yra nurodyta, kad naudos gavėjas, kuris nėra apdraustasis, gali būti paskiriamas be apdraustojo rašytinio sutikimo esant visoms šioms sąlygoms: 1) apdraustasis yra jaunesnis nei 18 metų; 2) skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis; 3) naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atvejui. Sąvoka “artimieji giminaičiai” įtvirtinta Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys.
Jeigu draudėjas apdraudžia pilnamečio asmens turtinius interesus, dažniausiai naudos gavėju yra paskiriamas pats apdraustasis. Tai yra logiška, kadangi įvykus draudžiamajam įvykiui būtent apdraustasis patiria tam tikrą žalą, kuri atlyginama išmokant jam draudimo išmoką. Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, turi teisę naudos gavėju nurodyti ne apdraustąjį, bet kitą asmenį. Draudimo įstatyme ir dažnose draudimo taisyklėse yra nurodyta, kad skiriant arba pakeičiant naudos gavėją, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi (imperatyvios įstatymo normos – nuostatos, kurioms būdingi aiškiai išreikšti draudimai, įsakmūs įpareigojimai), todėl pažeidus ją, t.y. draudimo sutartyje naudos gavėju nurodžius kitą, o ne apdraustąjį, asmenį, nesant pastarojo rašytinio sutikimo, draudimo sutarties nuostata yra negaliojanti. Toks klausimas buvo analizuotas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-508-619/2016.
Minėtoje byloje teismas nustatė, jog asmuo (apdraustasis), kurio sveikata buvo apdrausta sveikatos draudimu pagal su atsakovu – draudimo bendrove – sudarytą sveikatos draudimo sutartį, buvo užpultas ir sumuštas, dėl ko patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po šio įvykio apdraustasis kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Draudikas įvykį pripažino nedraudžiamuoju, motyvuodamas tuo, jog užpuolimo metu apdraustasis buvo neblaivus, o draudimo taisyklėse tokie atvejai apibrėžti kaip nedraudžiamieji. Draudimo sutartyje naudos gavėju buvo nurodytas ne pats apdraustasis, bet draudėja. Dėl tos priežasties byloje kilo ginčas, ar apdraustasis, kuris nebuvo nei draudėjas, nei naudos gavėjas, turi teisę reikšti draudimo bendrovei reikalavimus, kylančius iš draudimo sutarties vykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad neturi. Vilniaus apygardos teismas (toliau tekste galimas atitikmuo – apeliacinės instancijos teismas) buvo priešingos nuomonės. Teismas nurodė, kad, pirmiausia, būtina išsiaiškinti, ar draudėja turėjo teisę paskirti save naudos gavėja. Apeliacinės instancijos teismas analizavo Draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias draudimo sutarties sudarymo metu, ir nurodė, kad galimybė draudimo sutartyje naudos gavėju paskirti kitą asmenį nei apdraustasis, yra, tačiau yra būtina gauti apdraustojo raštišką sutikimą.
Taisyklė, kad draudimo sutartyje naudos gavėju galima paskirti kitą asmenį nei apdraustasis tik gavus apdraustojo raštišką sutikimą, galioja ir tuomet, kai darbdavys apdraudžia darbuotojus pagal sveikatos, gyvybės draudimo, draudimas nuo nelaimingų atstikimų ir pan. Ši sutartis gali būti sudaroma tiek darbdavio, tiek darbuotojo naudai. Kaip ir anksčiau minėtais atvejais, kas paskiriamas naudos gavėju asmuo yra nurodomas draudimo sutartyje. Šiuo atveju naudos gavėju gali būti apdraustasis darbuotojas arba įmonė, sudariusi draudimo sutartį. Tam, kad darbdavys draudimo sutartyje būtų nurodytas naudos gavėju, pries sudarant draudimo sutartį turi būti gautas aiškiai išreikštas darbuotojo rašytinis sutikimas. Esant tokiam raštiškam apdraustojo sutikimui, preziumuojama, kad naudos gavėjas turi teisėtą turtinį interesą, susijusį su apdraustojo gyvybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010). Nesant tokio sutikimo, kaip jau minėta anksčiau, draudimo sutarties sąlyga dėl darbdavio paskyrimo naudos gavėju gali būti pripažinta negaliojančia. Susiklosčius tokiai situacijai, teisė į draudimo išmoką atitektų apdraustam darbuotojui, o jam žuvus – jo artimiesiems. Jeigu draudimo sutartis buvo sudaryta darbuotojo interesais, jis neturi pareigos įrodinėti savo pareigos įrodinėti nuostolių dydžio. Darbuotojui mokėtina draudimo išmoka apskaičiuojama pagal draudimo sutartyje nustatytas taisykles, atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus, pvz., netekto darbingumo, neįgalumo laipsnį, sužalojimų pobūdį, ir pan.. Draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti maksimalios draudimo sumos.
Tais atvejais, kai pagal draudimo sutartį visi - draudėjas, apdraustasis ir naudos gavėjas – yra skirtingi asmenys arba draudimo sutartyje nurodyta, kad draudėjas yra ir naudos gavėjas, o apdraustasis yra kitas asmuo, kyla klausimas, kas gali reikšti draudikui pretenzijas dėl draudimo sutarties vykdymo.
Šiuo metu galiojančioje Draudimo įstatymo redakcijoje numatyta, kad teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo (Draudimo įstatymo 81 straipsnis). Cituotos nuostatos analizė leidžia daryti išvadą, jog tuomet, kai draudikas atsisako išmokėti draudimo išmoką arba kyla ginčas dėl draudiko apskaičiuotos draudimo išmokos dydžio, teisę kreiptis į teismą su ieškiniu turi tik draudėjas arba naudos gavėjas. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu apdraustasis nėra kartu draudėju arba naudos gavėju, teisė jam kreiptis į teismą su ieškiniu, reikalaujant išmokėti draudimo išmoką, nesuteikiama. Jeigu sudarant draudimo sutartį buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, pvz., kaip jau minėta naudos gavėjo paskyrimo tvarka, su ieškiniu į teismą dėl tokių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis galėtų kreiptis draudėjas, naudos gavėjas arba apdraustasis, t.y. asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus tokia sutarties nuostata pažeidė. Apdraustasis, kuris nėra nei draudėjas, nei naudos gavėjas, turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą, jeigu jo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami ir tokį pažeidimą jis įrodo.
Taigi apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pagal draudimo sutartį draudėju, apdraustuoju ir naudos gavėju gali būti skirtingi asmenys, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad naudos gavėjo, kuris nėra apdraustasis, paskyrimui yra taikomos imperatyvios įstatymo normos. Esminė sąlyga – būtinas apdraustojo raštiškas sutikimas. Jeigu naudos gavėju draudimo sutartyje numatytas ne apdraustasis ir nebuvo gautas jo raštiškas sutikimas šiuo klausimu, tokia sutarties nuostata prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir gali būti pripažinta negaliojančia. Su ieškiniu dėl tokios sąlygos pripažinimo negaliojančia gali kreiptis draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas ar netgi draudikas, t.y. asmuo, kurio teises ir teisėtus interesus tokia nuostata pažeidžia. Kitais atvejais reikalavimus, kylančius iš draudimo sutarties, apdraustasis galėtų reikšti, jeigu įrodytų, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.
Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.
Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
