2017.01.09.
Neblaivumo/apsvaigimo reikšmė
Pastaruoju metu itin dažnai viešinami įvykiai, kurių metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių nukenčia pėstieji. Pirmasis įspūdis dažniausiai būna toks, jog dėl eismo įvykio yra kaltas vairuotojas, tačiau aiškinantis eismo įvykio detales, neretai paaiškėja, jog patys pėstieji savo elgesiu turėjo tam įtakos, pvz., pereina gatvę ne tam skirtoje vietoje, tamsiu paros metu neturi prie drabužių prisisegę atšvaito ir pan. Tokios aplinkybės yra vertinamos ir draudikų tuomet, kai apdraustieji ar kiti asmenys, turintys teisę gauti išmoką, kreipiasi dėl draudimo išmokos išmokėjimo, įvykus eismo įvykiui, kurio metu nukentėjo apdraustasis. Įvertinusi reikšmingas aplinkybes, draudimo bendrovė gali padaryti išvadą, jog įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju.
Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-440-565/2016 nagrinėjo atvejį, kuomet pėstysis, kuris su atsakove – draudimo bendrove – buvo sudaręs gyvybės draudimo sutartį, eismo įvykio metu buvo partrenktas automobilio ir žuvo. Draudikas atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju, motyvuodamas tuo, jog įvykiui turėjo įtakos apdraustojo apsvaigimas nuo alkoholio. Bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino, kad toks draudiko sprendimas yra pagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog pėstysis tamsiu paros metu be atšvaitų ir kitų šviesą atspindinčių elementų ėjo kelio važiuojamąja dalimi automobilių judėjimo kryptimi, buvo neblaivus (lavono kraujyje rastas alkoholio kiekis būtų prilygintas sunkiam girtumo laipsniui) ir dėl šių priežasčių būtent jis buvo pripažintas eismo įvykio kaltininku. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad žmogus, tamsiu paros eidamas kelio važiuojamąja dalimi, turi ypatingai atidžiai įvertinti grėsmę saugumui ir gyvybei, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad būtų matomas automobilių vairuotojams, nesudarytų kliūčių automobilių eismui, nesukeltų pavojaus savo ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Šiems veiksmams neigiamą įtaką turi alkoholio poveikis, tuo labiau, esant sunkiam girtumo laipsniui, kai žmogaus dėmesys, mąstymas, orientacija, koordinacija yra smarkiai sutrikę.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas konkrečių gyvybės draudimo taisyklių nuostatą, kurioje numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma apdraustojo mirtis, jeigu tam turėjo įtakos apdraustojo apsvaigimas dėl alkoholio, psichotropinių, narkotinių ar toksinių medžiagų vartojimo, padarė išvadą, jog siekiant įvykį pripažinti nedraudžiamuoju minėtu pagrindu, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp konkretaus įvykio ir apdraustojo girtumo. Tokie Vilniaus apygardos teismo argumentai suponuoja išvadą, jog pats apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų faktas negali būti pagrindu pripažinti įvykį nedraudžiamuoju – yra būtina nustatyti, jog apsvaigimas buvo priežastis eismo įvykiui kilti.
Civilinėje byloje Nr. e2A-440-565/2016 priimtoje nutartyje apygardos teismas dar kartą atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad draudimo sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką, o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-316/2013).
Įvertinus cituotą praktiką, galima daryti išvadą, jog draudimo bendrovė pripažinti įvykį nedraudžiamuoju pagal gyvybės draudimo sutarties sąlygas, motyvuodama tuo, jog įvykis įvyko dėl to, kad apdraustasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, turi ne tik įrodyti, kad apsvaigimo aplinkybę, bet ir tai, jog toks apsvaigimas sąlygojo įvykio atsitikimą, t.y. priežastinį ryšį tarp konkretaus įvykio ir apdraustojo girtumo. Atvejis, kuomet asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl tokios savo būsenos eina per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, tamsiu paros metu neturėdamas atšvaito, kas nulemia, jog jį partrenkia transporto priemonė, galėtų būti pripažintas nedraudžiamuoju atveju, nes būtent apdraustojo apsvaigimas sąlygoja tai, kad jis pažeidžia Kelių eismo taisykles ir dėl to atsitinka eismo įvykis. Koks minimalus apsvaigimo laipsnis turi būti nustatytas apdraustajam, sąlygojusiam eismo įvykio kilimą, nėra. Kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, nes kiekvieno asmens organizmui dėl tik jam būdingų savybių, pvz., svorio, sveikatos būklės ir pan., alkoholio poveikis yra skirtingas. Taigi jeigu minėtame pavyzdyje galima įžvelgti tiesioginį priežastinį ryšį tarp asmens apsvaigimo ir eismo įvykio atsitikimo, nesant priežastinio ryšio tarp apsvaigimo nuo alkoholio ir eismo įvykio kilimo, įvykis negalėtų būti pripažintas nedraudžiamuoju. Pvz., jeigu nuo alkoholio apsvaigęs asmuo, kuris draustas gyvybės draudimu, autobusų stotelėje laukia autobuso ir į šią stotelę trenkiasi nesuvaldyta transporto priemonė, o apdraustasis žūsta, draudimo bendrovė neturėtų pagrindo pripažinti įvykio nedraudžiamuoju, motyvuodama tuo, jog apdraustasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šiuo atveju apdraustasis, nors ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, negalėjo įtakoti transporto priemonės vairuotojo elgesio ir paties eismo įvykio kilimo.
Taigi kiekvienu atveju, vertinant, ar įvykis gali būti pripažintas draudžiamuoju, arba sprendžiant dėl draudimo bendrovės priimto sprendimo pripažinti įvykį nedraudžiamuoju pagrįstumo, turi būti vertinamos visos reikšmingos aplinkybės. Pats apsvaigimo faktas, jeigu tai nebuvo priežastis įvykiui atsitikti, savaime negali reikšti, kad toks įvykis yra nedraudžiamasis. Kaip jau minėta, turi būti nustatyta, kad būtent apsvaigimas sąlygojo įvykio kilimą.
Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.
Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
