2016.12.29.
Pareiga pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą
Draudimo sutartis yra grindžiama didžiausiu šalių pasitikėjimu, todėl jos šalims yra nustatyta didesnė pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis, didesnis atidumo ir rūpestingumo viena kitos atžvilgiu laipsnis. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką. Vykdydamas šią pareigą, jis vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, žinomi paprastai tik draudėjui. CK 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudėjo pareiga suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Draudikas, pasitikėdamas draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiimdamas riziką, mano, kad draudėjas nenuslėpė jokių draudžiamojo įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių. Draudėjo pateikta informacija gali lemti draudiko sprendimą prisiimti ar neprisiimti draudimo riziką, draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokos bei draudimo išmokos dydžius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2014 nagrinėjo teisės klausimus dėl draudėjo pareigos atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę draudimo teisiniams santykiams, vykdymo pažeidimo teisinių padarinių, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančių proceso taisyklių. Ieškovė prašė iš atsakovo – draudimo bendrovės - priteisti tam tikro dydžio draudimo išmoką ir savo ieškinio reikalavimus motyvavo tuo, jog su atsakovu ji buvo sudariusi draudimo sutartį, kuria investiciniu gyvybės draudimu apdraudė savo brolį laikotarpiui nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2018 m. sausio 31 d, o šis 2010 m. rugsėjo 13 d. mire. Mirties priežastis – išeminė kardiomiopatija. Draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes sudarant draudimo sutartį buvo pateikta neteisinga informacija, kuri turėjo esminę reikšmę draudikui priimant sprendimą sudaryti draudimo sutartį; kad prašyme sudaryti sutartį nebuvo nurodyta, kad apdraustasis serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, tačiau apeliacinės instancijos teismas ir kasacinis teismas buvo vieningos nuomonės – ieškinys turi būti atmestas. Atsakovas – draudimo bendrovė – į bylą pateikė įrodymus, jog jokia draudimo bendrovė, žinodama apie sveikatos sutrikimams, kurie buvo nustatyti apdraustajam, nebūtų sudariusi gyvybės draudimo sutarties. Kasacinis teismas padarė išvadą, jog apdraustasis žinojo ligas, kuriomis sirgo, todėl sudarant gyvybės draudimo sutartį į klausimą dėl širdies ligų turėjo atsakyti deklaruodamas tokias ligas, tačiau to aplaidžiai nepadarė, dėl tos priežasties draudimo bendrovė turėjo teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Ši nutartis parodo, kaip yra svarbu sutarties sudarymo metu pateikti draudimo bendrovei, kaip įmanoma, tikslesnę, teisingesnę ir detalesnę informaciją, nes to nepadarius vėliau gali kilti ginčų su draudiku.
Jeigu tam tikros aplinkybės, kurios turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui, neegzistavo sutarties sudarymo metu, tačiau atsirado draudimo sutarties galiojimo metu, draudėjas turi pareigą per draudimo taisyklėse nustatytą terminą ir šiose taisyklėse nustatytu būdu pranešti draudikui apie tokių aplinkybių atsiradimą. Draudikas, įvertinęs atsiradusias aplinkybes, gali priimti sprendimą, jog yra reikalinga pakeisti draudimo sutarties sąlygas, pvz., padidinti draudimo įmokas, nes padidėjo draudimo rizika.
Būsto draudimo atveju draudimo rizikos padidėjimo atvejams dažniausiai yra priskiriamos tokios aplinkybės, kaip turto perdavimas naudoti tretiesiems asmenims nuomos ar panaudos pagrindu, jeigu tai nėra nurodyta draudimo sutartyje; komercinės veiklos vykdymas apdrausto turto buvimo vietoje, jeigu tai nėra nurodyta draudimo sutartyje; apdrausto turto naudojimo paskirties pasikeitimas., pvz., gyvenamasis namas apdraustas kaip nuolat gyvenamas, o tampa negyvenamu; pasikeičia kitos aplinkybės, nurodytos sudarant sutartį ar draudimo sutarties sudarymo metu ir galinčios turėti įtakos draudimo rizikos padidėjimui.
Lietuvos Bankas 2016-03-30 sprendimu “Dėl N.G. ir AB “Lietuvos draudimo” ginčo nagrinėjimo nustatė, kad pareiškėja ir draudikas sudarė Būsto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo išduotas būsto draudimo liudijimas ir kuria buvo apdraustas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris vėliau sudegė. Draudikas, vadovaudamasis draudimo sutartimi, įvyko pripažino draudžiamuoju, priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką, tačiau nusprendė ją sumažinti, motyvuodamas tuo, jog pagal Būsto draudimo taisykles draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama, jeigu draudėjas nepranešė draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą ir dėl to buvo patirti arba padidėjo draudėjo nuostoliai. Administruodamas žalą draudikas konstatavo, kad draudėja, apdrausdama turtą nurodė, jog gyvenamasis namas yra nuolat gyvenamas, tačiau žalos administravimo procese paaiškėjo, jog būstas buvo ne nuolat gyvenamas, ir pastaroji aplinkybė turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su draudžiamojo įvykio kilimu ir žalos dydžiu. Jeigu apdraustame pastate būtų nuolat gyvenama, gaisras galėtų būti pastebėtas laiku ir būtų užkirstas kelias tolimesniam turto naikinimui, todėl ir nuostoliai būtų mažesni, t. y. pastatai nebūtų sudegę iki pamatų. Lietuvos Bankas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad Policijos komisariato pateiktoje išvadoje bei pačios pareiškėjos turto apžiūros akte patvirtinta informacija, kad apdrausti pastatai nėra nuolat gyvenami (draudimo liudijime nurodyta priešingai, kad draudžiami objektai – nuolat gyvenami pastatai), ir į tai, kad nėra pateikta duomenų, jog minėta informacija draudikui prieš sudarant draudimo sutartį būtų buvusi atskleista, padarė išvadą, kad šios aplinkybės buvo esminės, apie jas pareiškėja privalėjo informuoti draudiką prieš sudarydama sutartį; taipogi laikė, kad šios aplinkybės lėmė draudimo rizikos padidėjimą ir žalos atsiradimą ir padarė išvadą, kad draudikas, remdamasis draudimo sutarties sąlygomis ir pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, pagrįstai sumažino draudimo išmoką.
Kaip jau minėta, draudėjas turi pareigą per draudimo taisyklėse nustatytą terminą pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, tačiau būna atvejų, jog nenorėdami mokėti didesnės įmokos, draudėjai šios pareigos nevykdo arba, nebūdami tinkamai susipažinę su draudimo taisyklėmis, apie tokią pareigą net nežino. Tokiu atveju draudėjas rizikuoja, jog jo interesai, įvykus draudžiamajam įvykiui, nebus patenkinti. Jeigu draudėjas nepraneša apie naujų aplinkybių, lemiančių draudimo rizikos padidėjimą, atsiradimą, atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudimo bendrovė gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba priimti sprendimą sumažinti mokėtinos draudimo išmokos sumą. Šiuo atveju draudimo bendrovės sprendimas gali priklausyti nuo to, ar draudėjas apie draudimo rizikos padidėjimą nepranešė tyčia ar dėl neatsargumo bei kitų reikšmingų aplinkybių. Nesutinkant su draudiko priimtu sprendimu, savo pažeistas teises galima ginti įstatymų nustatyta tvarka.
Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.
Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
