2017.12.27.
Draudimo paslaugų digitalizacija. Draudėjų finansinio ir teisinio išprusimo aktualumas bei tobulėjimo būtinybė (II dalis)
Realių draudėjų elgesio pokyčių aktualumas
Draudimo produktų/paslaugų veiksmingumo ir efektyvumo užtikrinimas supaprastinant informacijos atskleidimo reikalavimus yra gyvybiškai svarbus draudėjams renkantis konkrečią draudiminę apsaugą, lyginant skirtingus pasiūlymus pagal konkrečius poreikius, įvertinant ryšį tarp suteikiamos apsaugos apimties ir mokamos įmokos dydžio ir prisiimant atsakomybę už savo finansinius sprendimus. Taigi reikalavimai suteikti kokybišką, tinkamą ir betarpiškai būtiną konkrečiam draudėjui (individui ar verslo subjektui) informaciją iki sutarties sudarymo momento turėtų būti akcentuojami labiau nei didelis duomenų kiekis, ko tikslingumas neretai abejotinas. Pavyzdžiui, kai kurios taisyklės akivaizdžiai praradusios aktualumą, kadangi jose neįvertinta, jog draudimo produktai gali būti įsigyjami internetu, taigi ir nebus galimybės įteikti taisyklių draudėjui, gauti rašytinį jo patvirtinimą apie tinkamą informavimą. Be abejo, tai papildomas iššūkis draudėjams dar kruopščiau vertinti ir priimti finansinius sprendimus. Todėl laikotarpiu, kai nauji technologijų sprendimai gali lemti ir lemia kardinalius draudimo rinkos pokyčius, atsakingai svarstytinas perteklinių reikalavimų ir ribojimų, lemiančių dubliavimą, neproporcingas išteklių sąnaudas, atsisakymas – tikslu siekti digital-friendly, technologiškai neutralaus, objektyviai ir toliaregiškai pagrįsto ir į ateitį orientuoto teisinio reglamentavimo, nedisonuojančio su skaitmeniniu amžiumi.
Pavyzdžiui, Europoje dar palyginus jauna kibernetinių rizikų draudimo rinka, tačiau imamasi priemonių teisės aktų sąlygojamų ribojimų šalinimui, kad nekiltų kliūčių augančiam kibernetinių rizikų draudimo produktų poreikiui (beje, Lietuvoje kol kas tik draudimo kompanija SE ERGO Insurance ir tik juridiniams asmenims neseniai pristatė kibernetinių rizikų draudimą; apsidraudusiems būtų padengiami ne tik tiesioginiai juridinių asmenų dėl neteisėtų kibernetinių veiksmų patirti nuostoliai, bet ir dėl jų saugomų trečiųjų asmenų duomenų nutekinimo padaryta žala; anksčiau tokias paslaugas teikė tik užsienio draudikai). Be to, aktyviai didinama informacijos visuomenei ir potencialiems draudėjams apie kibernetinio saugumo svarbą sklaida, įskaitant konkrečių incidentų bei su jais susijusios žalos viešinimą. Nuo kitų metų gegužės Lietuvoje įsigaliosiantis ES reglamentas dėl fizinių asmenų duomenų apsaugos tvarkant asmens duomenis numato administracines baudas, siekiančias iki 20 mln. eurų, arba 4 proc. įmonės metų apyvartos, jei nesilaikoma imperatyvių reikalavimų – tai taip pat yra draudimo nuo kibernetinių rizikų ir padarytos žalos objektas. Štai 2017 m. gegužę Prancūzijos draudimo asociacija parengė specialų leidinį, kuriame pateikiami profesionalų argumentai ir informacija draudėjams, kaip numatyti, įvertinti ir minimizuoti kibernetines rizikas. 2016 m. Jungtinės Karalystės draudikų asociacija paskelbė vadovą, kuriame detalizuojama kibernetinio draudimo svarba, esmė, turinys ir nauda. Nuo praėjusių metų Suomijoje pažangūs draudėjai jau gali sudaryti transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ar Kasko sutartį pateikdami asmens dokumentų fotonuotraukas draudikui, pasirinkdami draudimo apsaugos atitinkamą variantą, likę reikalingi duomenys sugeneruojami automatiškai. Pagrįstai manytina, kad draudikams preciziškai įvykdžius informavimo pareigą, kiekvienu atveju teismai vertintų draudėjų pastangas bei veiksmus priimant konkrečius finansinius sprendimus. Tai neabejotinai įpareigoja ir draudėjus akceptuoti aktualijas.
Turint galvoje, kad Europos draudimo rinka sudaro 35 % pasaulio draudimo rinkos, tikslinga pritaikyti pažangią Europos, pavyzdžiui, Skandinavijos šalių, patirtį. Kaip pabrėžiama 2016 m. Europos Parlamento studijoje „Finansinių paslaugų vartotojų apsaugos aspektai“, nacionaliniai parlamentai, finansų sektorius bei pati visuomenė turėtų skirti daugiau dėmesio ir resursų tobulėjimui finansinių paslaugų srityje. 2016 m. Mokumas II sistema, Draudimo paslaugų teikimo direktyvos (IDD) pakeitimai, Draudimo tarpininkų direktyvos (IMD) pakeitimai, įsigaliosiantys 2018 m. vasario 23 d., standartizuota informacijos apie draudimo produktus forma, kitos Europos Komisijos iniciatyvos bei naujausia ESTT jurisprudencija draudimo rinkai esminiais klausimais skatina sektoriaus plėtrą, reikšmingą kokybinį vystymąsi, ženkliai didina draudėjų (savi)apsaugos svarbą, įpareigoja tobulinti duomenų apsaugos draudimo sektoriuje (konfidencialumas, privatumas, kibernetinis saugumas, debesų kompiuterija, etc.) garantijas. Draudėjų atžvilgiu tai suponuoja didesnį kainodaros bei kainų skaidrumą ir jų ryšio su draudimine apsauga aiškumą, tikslesnę ir kokybiškesnę informaciją, kurią turėdami draudėjai priima informuotus sprendimus dėl draudimo produktų įsigijimo, galimybę įsigyti prekes/paslaugas be prievolės kartu įsigyti draudimo produktus, verslo praktikos sąžiningumo ir skaidrumo taisyklę, kad draudėjams neturėtų būti siūloma įsigyti tokių draudimo produktų, kurie akivaizdžiai neatitinka jų poreikių ir interesų. Šiais aspektais detaliai diskutuota šių metų gegužę vykusioje Europos teisės akademijos organizuotoje ES draudimo teisės 2017 konferencijoje.
Draudimo produktų ir paslaugų skaitmenizavimas įsibėgėja, sukurta daug įvairių įrankių draudimo produktų analizei ir pasirinkimui - palyginamosios programėlės, online skaičiuoklės, mobiliosios aplikacijos, priminimai sutarčių atnaujinimui, įmokų mokėjimui, etc. Ir jų tik daugės. Viena vertus, specialių interneto svetainių ir interaktyvių įrankių pagalba informacija, svarbi draudėjų finansiniam ugdymui, padeda pasiekti platesnę auditoriją, kita vertus, tikslingų programinių priemonių pagalba ji pateikiama ir privalo būti pateikta taip, kad būtų maksimaliai adaptuota ir aktuali individualiam draudėjui. Kaip yra pabrėžęs ESTT, tai svarbu, kadangi draudėjo padėtis yra mažiau palanki nei draudiko tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio, ir dėl to draudėjas ne visada gali daryti įtakos deryboms ar sutarties sąlygų turiniui (2012 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Jana Pereničov ir Vladislav Perenič prieš SOS financ spol. s r. o.; 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje Mohamed Aziz prieš Caixa d'Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa); 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas byloje Monika Kušionova prieš SMART Capital a.s.; 2015 m. spalio 1 d. sprendimas byloje ERSTE Bank Hungary Zrt prieš Attila Sugar). Taigi vienas didžiausių ateities iššūkių – perėjimas nuo didėjančio sąmoningumo, finansinių pasekmių bei teisinės atsakomybės suvokimo prie realių draudėjų elgesio pokyčių informuotų sprendimų ir finansinės atsakomybės prisiėmimo linkme.
Straipsnis parengtas advokatės Ievos Balčiūnaitės, bendradarbiaujant su Draudėjų asociacija
Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.
Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
