2016.12.23.
Draudėjai civiliniame procese
Asmuo, sudaręs draudimo sutartį su draudimo bendrove, tikisi, kad įvykus draudżiamajam įvykiui, draudimo bendrovė išmonės jam draudimo išmoką ir jo rūpesčiai baigsis, tačiau dažnai nutinka taip, jog tuo viskas nesibaigia. Jeigu draudikas, t.y. draudimo kompanija, išmokėjus draudimo išmoką nusprendžia reikalauti turtinės žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, į teismo procesą dažnai yra įtraukiamas ir draudėjas, t.y. asmuo, kuriam buvo išmokėta draudimo išmoka. Labai dažnai tenka išgirsti klausimų, kodėl taip yra, kokios yra draudėjo teisės procese.
Dažniausiai draudėjas yra įtraukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Tokius veiksmus gali atlikti teismas savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu. Tai yra reikalinga dėl tos priežasties, jog teismo priimtas sprendimas gali turėti įtakos draudėjo teisėms ir pareigoms, o neįtraukus jo į procesą, teismo sprendimas būtų panaikintas. Tam, kad būtų aiškiau, pateikiame pavyzdį.
Draudimo bendrovės apdraustas turtas – butas, esantis daugiabučiame gyvenamajame name, buvo užpiltas šiame bute trūkus bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžiui. Draudimo bendrovė, išmokėjus draudimo išmoką, kreipėsi su ieškiniu į teismą, žalos atlyginimą prašant priteisti iš daugiabutį namą prižiūrinčio administratoriaus. Atsakovas gynėsi, kad žalos atsiradimui įtakos turėjo paties draudėjo veiksmai, t.y. jis neįsileisdavo namo administratoriaus darbuotojų apžiūrėti vamzdžio, tą vamzdį buvo uždengęs ir namo administratorius neturėjo galimybės užkirsti kelio avarijai. Taigi esant tokiai atsakovo pozicijai, kurią jis, be abejo, dar turėtų įrodyti, teismas turėtų įtraukti draudėją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Draudėjo įtraukimas į procesą dar nereiškia, kad tuo jau yra pripažįstama, jog jis įtakojo žalos atsiradimą ar žalos dydį. Kaip jau minėta, taip tiesiog siekiama, kad procesas būtų teisingas ir teisėtas. Kartais tai yra tik formalumas. Draudėjui gavus iš teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo arba šaukimus į teismo posėdį, jis gali pasielgti dvejopai – elgtis aktyviai arba pasyviai. Atsižvelgiant į tai, kad draudėjas, kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti procese, jis gali pasirinkti teikti atsiliepimą į ieškinį, dalyvauti teismo posėdžiuose, išskyrus atvejus, kuomet jo dalyvavimas yra pripažintas būtinu, teikti įrodymus arba priešingai - neatlikti jokių veiksmų. Draudėjas negali būti baudžiamas už tai, kad nusprendė elgtis pasyviai, išskyrus tuos atvejus, kai teismas pateikia įpareigojimus pateikti tam tikrus dokumentus, pripažįsta draudėjo, kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Už teismo įpareigojimo neįvykdymą gali būti skiriama bauda. Baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti teismo įpareigojimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnio dalyje numatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jis neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Šalių teisės ir pareigos yra numatytos Civilinio proceso kodekso 42 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis kodeksas.
Taigi draudėjų įtraukimas į procesą tam tikrais atvejais gali būti tik formalumas, tačiau draudėjo, kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, paaiškinimai byloje ir aktyvus elgesys procese gali padėti pašalinti tam tikrus neaiškumus ar prieštaravimus, esančius byloje, nes tam tikros reikšmingos aplinkybės gali būti žinomos tik pačiam draudėjui.
Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.
Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
