Kreditinės kortelės – tik atsiskaitymui? | Draudi
<< Atgal

2017.11.26.

Kreditinės kortelės – tik atsiskaitymui?

Banko mokėjimo kortelės yra neatskiriama kiekvieno asmens kasdienybės dalis. Lietuvos banko duomenimis, nuo 2016 metų Lietuvos gyventojai vis dažniau atsiskaito kortelėmis nei grynaisiais pinigais. Banko kortelės yra trijų rūšių – debetinės, išankstinio mokėjimo bei kreditinės. Viena labiausiai paplitusių kortelių rūšių yra debetinės kortelės. Debeto kortelė suteikia galimybę atsiskaityti už pirkinius ar paslaugas, naudojantis bankomatais pasiimti grynųjų pinigų ar juos įmokėti į sąskaitą. Šių kortelių turėtojams nėra suteikiamos papildomos apsaugos, priešingai nei kredito kortelių savininkams.

Be suteikiamos galimybės pasinaudoti kreditu, kredito kortelių turėtojai taip pat gauna tam tikrą draudimo apsaugą.. Kiekvienas bankas savo klientams siūlo keleto rūšių kreditines korteles, taigi suteikiamos draudimo apsaugos apimtys priklauso nuo kredito kortelės tipo. Daugelis bankų bet kokio tipo kredito kortelės turėtojui siūlo kelionės užsienyje draudimą. Draudimo apsauga šiuo atveju yra suteikiama ne tik kortelės turėtojui, bet ir kartu su juo keliaujantiems šeimos nariams. Šeimos nariais yra laikomi vaikai, įvaikiai ir globotiniai iki 18 metų bei sutuoktinis(-ė) arba sugyventinis(-ė) ar asmuo, su kuriuo bendrai gyvenama neįregistravus santuokos ir vedamas bendras ūkis ne mažiau kaip vienerius metus. Vaikai (įvaikiai) iki 24 metų amžiaus, jeigu jie mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat priskiriami šeimos nariams.

Kelionių užsienyje draudimas gali apimti medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimą, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, asmens civilinės atsakomybės draudimą, draudimą nuo kelionės vėlavimo užsienyje, draudimą nuo bagažo vėlavimo, draudimą nuo bagažo praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo, draudimą nuo kelionės užsienyje ar Lietuvoje atšaukimo, draudimą nuo kelionės jungties praradimo, draudimą nuo neįvykusios ar nutrauktos kelionės, kelionės dokumentų draudimą. Nuo kredito kortelės tipo priklauso ne tik draudimo apsaugos apimtis, bet ir draudimo sumos bei limitai. Draudimo apsaugas galima būtų suskirstyti į keletą didesnių kategorijų: apsaugas, susijusias su apdraustojo asmeniu, apsaugas, susijusias su kelionės sutrikimais, apsaugas, susijusias su bagažu.

Apsaugų, susijusių su apdraustojo asmeniu, kategorijai būtų galima priskirti medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimą, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, asmens civilinės atsakomybės draudimą.

Medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimo atveju draudžiamuoju įvykiu laikomi atvejai, kai draudimo sutarties galiojimo metu užsienyje apdraustajam be jo valios, staiga ir netikėtai atsiranda sveikatos sutrikimas ar ūmi liga. Draudžiamojo įvykio atveju apdraustasis arba naudos gavėjas įgyja teisę į išlaidas, neviršijant taisyklėse numatytos draudimo sumos. Gydymo išlaidas, už kurias gali būti mokama draudimo išmoka, sudaro asmens sveikatos priežiūros įstaigos suteiktos medicinos paslaugų išlaidos,  odontologinio gydymo išlaidos, siekiant numalšinti dantų skausmą ar suteikti būtinąją pagalbą dantų trauminio sužalojimo atveju,  gydytojų paskirtų vaistų, tvarstymo priemonių įsigijimo išlaidos, išlaidos už medicininę repatriaciją į apdraustojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, jeigu būtinosios medicinos pagalbą suteikusi gydymo įstaiga raštu pagrindžia medicininės repatriacijos būtinumą, o apdraustojo gydymas yra tęsiamas jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Kelionių draudimo atveju taipogi gali būti kompensuojamos apdraustojo kūno transportavimo ir laidojimo išlaidas, papildomos pagalbos išlaidos apdraustajam (apdraustojo transportavimo išlaidos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir atgal į jo gyvenamąją vietą užsienio valstybėje kelionės metu, išlaidos telefoniniams pokalbiams, dienpinigiai už kiekvieną dieną, praleistą stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir t.t.). 

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atveju draudimo išmoka yra apskaičiuojama ir išmokama atsižvelgiant į kūno sužalojimo pobūdį. Nelaimingais atsitikimais laikomi atvejai, kai apdraustojo kūnas staiga, ne dėl jo valios, paveikiamas iš išorės ir padaroma žala jo sveikatai arba gyvybei. 

Asmens civilinės atsakomybės draudimo apsauga suteikiama apdraustajam nuo kasdienio gyvenimo pavojų kelionės metu. Draudžiamuoju įvykiu laikomas staiga ir netikėtai apdraustajam įvykęs atsitikimas kelionės metu ir sukėlęs  trečiojo asmens mirtį ar žalą sveikatai; tretiesiems asmenims priklausančio turto sugadinimą arba sunaikinimą. Svarbu paminėti, kad šiuo atveju kartu yra apdrausta apdraustojo civilinė atsakomybė ir tais atvejais, kai žalą tretiesiemsa asmenims ar jų turtui padaro apdraustojo nepilnamečiai vaikai, posūniai, podukros, įvaikiai ir globotiniai.  

Apsaugoms, susijusioms su kelionės sutrikimais, galima priskirti kelionės vėlavimo draudimą, kelionės atšaukimo draudimą, kelionės neįvykimo ir nutraukimo draudimą, kelionės jungties praradimo draudimą.

Kelionės vėlavimo atveju draudimo išmoka būtų mokama tuo atveju, jeigu transporto priemonė, kuria turi vykti apdraustasis, vėluoja išvykti pagal iš anksto nustatytą  grafiką. Draudimo taisyklėse yra nustatoma, kiek laiko turi vėluoti transporto priemonė, kad įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju. Be to, dažniausiai yra nustatomas apribojimas, susijęs su kelionės užsakymo momentu. Pvz., kai kuriose taisyklėse galima rasti nuostatą, kad apdraustasis užsakyti kelionę transporto priemone, kuri vėluoja,  turi užsakyti ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki jos išvykimo pagal iš anksto nustatytą grafiką. 

Kelionės atšaukimu yra laikomas atvejis, kai atšaukiamas pagal iš anksto nustatytą grafiką transporto priemonės, kuria turi vykti apdraustasis, išvykimas. Šiuo atveju, kaip ir kelionės vėlavimo atveju, yra numatyta sąlyga, kad apdraustasis užsakė kelionę likus tam tikram terminui iki išvykimo. Įvykus draudžiamajam įvykiui, apdraustajam gali būti kompensuojamos dokumentais pagrįstos faktiškai patirtos išlaidos už būtinąjį bilietų keitimą, pragyvenimą, būtinąsias transporto išlaidas. Tam tikrais atvejais  draudimo išmoka gali būti mokama už kiekvieną kelionės atšaukimo pilną valandą, pradedant skaičiuoti nuo taisyklėse numatyto termino, tačiau ne ilgiau kaip iki pirmos objektyvios galimybės vykti kita transporto priemone. 

Pagal kelionės jungties praradimo draudimo taisykles draudžiamaisiais įvykiais pripažįstamas transporto priemonės, išvykstančios pagal iš anksto nustatytą grafiką iš tarpinio kelionės punkto, vėlavimas arba neišvykimas dėl nepalankių oro sąlygų. Kelionės jungties praradimo atveju yra atlyginamos apdraustojo patirtos išlaidos, neviršijančios draudimo taisyklėse nustatytų limit, susijusios su bilietų keitimu arba naujų bilietų pirkimu, pragyvenimo viešbutyje išlaidos.

Kredito kortelės turėtojas kelionės neįvykimo ir kelionės nutraukimo draudimo atveju gali tikėtis draudimo išmokos,  jeigu jis negali pradėti arba tęsti kelionės dėl savo ar savo šeimos nario sveikatos sutrikimo, ūmios ligos ar mirties; dėl apdrausojo atleidimo iš darbo ne dėl savo kaltės ir iki kelionės įsigijimo nežinojo ir negalėjo žinoti apie atleidimą; dėl eismo įvykio vykstant į kelionės pradžios punktą; dėl įvykio nuolatinėje apdraustojo gyvenamojoje vietoje, kuris padarė žymią žalą apdraustojo turtui. Kokia žala laikytina žymia, kiekvienose draudimo taisyklėse apibrėžiama skirtingai. Draudžiamojo įvykio atveju draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į išlaidų už kelionės bilietų keitimą arba naujų pirkimą, į kelionės kainą.

Apsaugoms, susijusioms su bagažu, priskiriamas kelionės bagažo vėlavimo draudimas, bagažo ar bagažo daiktų praradimo draudimas. 

Kelionės bagažo vėlavimo atveju draudimo apsauga yra taikoma registruotam bagažui, kuris yra perduotas pervežti vežėjui. Kortelių turėtojams gali būti kompensuojamos dokumentais pagristos faktiškai patirtos išlaidos už būtinųjų daiktų (drabužių, higienos priemonių, medikamentų) įsigijimą, taipogi gali būti mokama draudimo išmoka už kiekvieną pavėluotą bagažo pristatymo pilną valandą. Vėlavimo laikotarpis, už kurį pradedama skaičiuoti draudimo išmoka, numatytas draudimo taisyklėse, pvz., draudimo išmoka gali būti išmokama už kiekvieną pavėluotą bagažo pristatymo pilną valandą, pradedant skaičiuoti nuo trečios vėlavimo valandos.  Bagažo ar bagažo daiktų praradimo atvejais draudimo išmoka išmokama, jeigu vežėjas nepristato bagažo per taisyklėse nustatytą terminą arba pasibaigus apdraustojo ir vežėjo sutartam bagažo pristatymo terminui, arba bagažas / bagažo daiktai yra visiškai sunaikinami ar sugadinami. 

Svarbu tai, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui draudimo nuo kelionės vėlavimo, kelionės atšaukimo, kelionės jungties praradimo, bagažo vėlavimo, praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo atveju  apdraustasis privalo kreiptis į vežėją, kelionės organizatorių, kelionių agentūrą, agentą arba jo įgaliotą asmenį ir pateikti rašytinį reikalavimą dėl išlaidų susigrąžinimo. Neįvykdžius šios pareigos ar neturint įrodymų, kad apdraustasis įvykdė šias pareigas, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. 

Kredito kortelių turėtojams taipogi gali būti suteikiamas kelionės dokumentų praradimo draudimas. Draudžiamuoju įvykiu būtų laikomi atvejai, kai dokumentai yra prarandami dėl  vagystės, plėšimo, trečiųjų asmenų piktavališkų veiksmų,  pametimo ir t.t. Draudikas apskaičiuoja draudimo išmoką pagal dokumentus, patvirtinančius fatiškai patirtas išlaidas, susijusias su dokumentų pakeitimu, kelione iki artimiausios oficialios kelionės dokumentų išdavimo vietos, pragyvenimo viešbutyje išlaidas iki kelionės dokumentų gavimo dienos.

Pirkinių draudimas – viena iš apsaugų, suteikiama tam tikro tipo kredito kortelės turėtojui. Draudimo objektas šiuo atveju yra turtiniai interesai, susiję su žala kortelės turėtojo pirkiniui. Pirkinys laikomas apdraustu tik tuomet, kai už jį buvo mokėta atsiskaitant kredito kortele. Jeigu kredito kortele buvo sumokėta tik dalis kainos, pirkinys laikomas apdraustas tik ta dalimi, kokia pirkinio kaina buvo apmokėta atsiskaitant kortele, su sąlyga, kad pirkinio kaina buvo visiškai sumokėta. Draudimo apsauga negalioja pirkiniams, įsigytiems kaip naudoti daiktai, kelių, vandens ir oro transporto priemonėms, jų įrangai, dalims ir pagalbiniams įtaisams, išskyrus taisyklėse numatytus atvejus, nekilnojamojo daikto dalims,  pašto ženklams, monetosm, antikvariniams daiktams, meno kūriniams,  pirkiniams, kurių pirkimo kaina nėra visiškai sumokėta ir t.t.  Draudikas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jeigu žala kilo dėl to, kad pirkinys buvo naudojamas ne pagal paskirtį, nesilaikant gamintojo instrukcijų, apdraustajam vykdant neteisėtą veiką, dėl to, kad pirkiniai, buvo laikomi neužrakintoje transporto priemonėje ir pan. Draudikas taipogi neprivalo atlyginti žalos dėl natūralaus pirkinio ar jo dalių nusidėvėjimo, netinkamo pirkinio veikimo ar jo neveikimo, jeigu dėl to įstatymų nustatyta tvarka ar pagal sutartį atsakomybė kyla gamintojui, pardavėjui, taipogi žalos, kuri gali būti atlyginta pagal kitą galiojančią sutartį. 

Taigi kredito kortelės suteikia galimybę ne tik esant poreikiui pasinaudoti kreditu, tačiau ir tam tikrą saugumo jausmą, kad atsitikus nelaimei galima tikėtis draudimo išmokos.

Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.

Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.

<< Atgal

Kitos naujienos:

Draudžiamasis įvykis

Draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio apibrėžtis yra esminė draudimo sutarties sąlyga, kylanti iš įstatyminės draudimo sutarties sampratos (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Draudžiamasis įvykis nustatomas draudimo sutartyje arba įstatyme. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykiu laikomas toks įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Aiškinant eismo įvykio sampratą reikia vadovautis ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymu, kuriame nustatyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sistemiškai aiškinant šių teisės aktų nuostatas, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pasisakoma, kad draudžiamajam įvykiui yra būdingi tikėtinumo ir atsitiktinumo požymiai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudžiamasis įvykis būtinai įvyks. Ir jei bent viena šalis žino apie draudimo įvykio neišvengiamumą, draudimo sutartis prieštarauja draudžiamojo įvykio sampratai. Draudimo teisinių santykių teisiniu reguliavimu visų pirma siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Todėl vadovaujantis šiuo draudimo teisinių santykių principu, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaryta tyčia. Tačiau tokiu atveju draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš bylų yra nurodęs, kad tas faktas, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus, draudimo santykiuose paprastai pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu, tačiau civilinės atsakomybės atveju – jei padaroma žala tretiesiems asmenims eismo įvykio metu – tai pripažįstama draudžiamuoju įvykiu nepaisant to, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus.

Plačiau >>

Draudiko teisė reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos jeigu draudėjas nesilaikė pareigos informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Pažymėtina, kad draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Reikalaujamos grąžinti sumos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į pareigų pažeidimo pobūdį, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: 1. sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1 punktas); 2. draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013). Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Kokie gi yra teismo sprendimai šiuo klausimu? Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis – t. y. pirminis draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį turėjo beveik dvidešimt vienerių metų vairavimo stažą, tuo tarpu naujasis transporto priemonės savininkas -asmuo iš kurio draudikas reikalavo išmokos grąžinimo, neturėjo sutartyje numatyto dvejų metų vairavimo stažo ir apie šią aplinkybę, dėl kurios pasikeitė draudimo rizika, nepranešė draudikui. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Plačiau >>