2016.12.29.
Ar savižudybė draudžiamasis įvykis?
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad draudikas yra atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, tačiau draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, jeigu tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.). Tačiau ši kodekse numatyta draudiko teisė nėra absoliuti draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu žala gyvybei ar sveikatai padaryta dėl atsakingo už žalą asmens kaltės arba draudėjo mirtis įvyko dėl savižudybės, bet draudimo sutartis galiojo daugiau kaip trejus metus.
Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje. Tuo atveju, jei draudimo apsauga galiojo trumpiau negu tris metus, draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos, tačiau tais atvejais, kai draudimo apsauga pagal sudarytą draudimo sutartį galiojo ilgiau negu tris metus ir įvyko apsidraudusio asmens savižudybė, laikytina, kad draudikui visais atvejais kyla pareiga mokėti draudimo išmoką.
Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo bylą, kurioje kilo klausimas, ar savižudybė gali būti laikoma draudiminiu įvykiu, investicinio gyvybės draudimo sutarties ribose, tuo atveju, jeigu apdraustasis asmuo išgyveno, tačiau patyrė sužalojimus.
Pagal šios bylos aplinkybes, draudėjas buvo sudaręs investicinio gyvybės draudimo sutartį 2006 metais. Pagal investicinio gyvybės draudimo taisyklių nuostatas, buvo apdrausti turtiniai interesai, susiję su apdraustojo gyvybe ir turtiniai interesai, susiję su kapitalo kaupimu, kai investavimo rizika tenka draudėjui, jei nepasirinkta investavimo kryptis su garantuotomis palūkanomis, taip pat apdraustasis buvo apdraustas papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.
Kadangi šioje byloje apdraustasis liko gyvas ir patyrė kūno sužalojimus, teismas pažymėjo, kad susižalojimas bandant nusižudyti nėra draudiminis įvykis. Sunkios pasekmės sveikatai bandant nusižudyti neturi būti laikomos draudiminiu įvykiu.
Teismas šioje byloje taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad asmens gyvybės ir nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sutartys yra savanoriškos. Draudimo kompanija pasiūlo tam tikras sąlygas, o klientas turi teisę apsispręsti ar sutinka apsidrausti tokiomis sąlygomis ar ne. Pažymėtina kad draudimo apsauga draudimo sutartyje nėra absoliuti. Draudikas turi teisę nustatyti prisiimamos draudimo rizikos ir teikiamos draudimo apsaugos ribas. Ieškovo ir atsakovo sutartis buvo sudaryta pagal Investicinio gyvybės draudimo taisykles bei Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Draudimo taisyklių nuostatos, dėl kurių yra kilęs ginčas šioje byloje yra suformuluotos aiškiai, pagal savo pobūdį jos imperatyvios, todėl jos yra privalomos tiek draudikui, tiek draudėjui ir negali būti aiškinamos bei interpretuojamos plečiamai, ką šiuo atveju siekia ieškovas. Priešingu atveju būtų nepagrįstai išplečiama draudiko sutarties sudarymo metu prisiimtų įsipareigojimų apimtis. Taigi, draudimo taisyklėse tiksliai nurodomi požymiai, kuriems esant įvykis gali būti pripažintas draudžiamuoju. Šios nuostatos reiškia, kad pareiga mokėti draudimo išmoką draudikui kyla tik tuomet, kai įvykio aplinkybės atitinka konkrečius draudimo sutartyje nurodytus draudžiamojo įvykio požymius, o įvykiai neatitinka nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai draudimo sutartyje ar draudimo taisyklėse apibūdinamas, tiksliai detalizuojamas draudžiamuoju įvykiu laikomas atsitikimas, sprendžiant, ar konkretus įvykis yra draudžiamasis, vertinama pagal taisyklėse nustatytus individualius įvykio požymius.
Šioje byloje teismas savo poziciją grindė tuo, kad remiantis Investicinio gyvybės draudimo taisyklių nuostatomis, kuriose pateikta nelaimingo atsitikimo sąvoka, nelaimingu atsitikimu laikomas apdraustojo gyvenime įvykęs staigus, netikėtas įvykis, sukeltas išorinės priežasties prieš apdraustojo valią, dėl kurio apdraustasis patyrė kūno sužalojimą, sveikatos sutrikimą arba mirė. Tose pačiose taisyklėse nustatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma apdraustojo mirtis dėl savižudybės, jei ji įvyko per pirmuosius trejus draudimo apsaugos nepertraukiamo galiojimo metus. Ši nuostata iš esmės atitinka CK 6.1014 str. 4 d. imperatyvią normą. Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėse yra pateikta iš esmės analogiška nelaimingo atsitikimo sąvoka, t. y. nelaimingas atsitikimas - tai apdraustojo gyvenime įvykęs staigus, netikėtas įvykis, sukeltas išorinės priežasties prieš apdraustojo valią, dėl kurio apdraustasis patyrė kūno sužalojimą ar sveikatos sutrikimą.
Teismas pažymėjo, kad kadangi apdraustasis asmuo save susižalojo tyčia, tai, nepaisant susižalojimo aplinkybių (nepavykęs bandymas nusižudyti), šis įvykis pripažintinas nedraudiminiu įvykiu.
Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.
Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
